Pradėtos derybos dėl narystės vadinamajame elito klube – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. O Pasaulio banko ką tik paskelbtame „Doing Business 2016“ reitinge mūsų valstybė pakilo iki pirmojo dvidešimtuko.
Apie Lietuvą menkai nutuokiančius galimus investuotojus tokia pozicija svarbiame reitinge, žinoma, gali sudominti. Kas ta valstybė, pagal sąlygas verslui aplenkusi ir Šveicariją, ir Vokietiją, ir Prancūziją?
Tikrai galima pasigirti, kad nuveikta nemažai, pašalintos kai kurios akivaizdžios biurokratinės kliūtys. Antai įsiregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju jau galima tiesiog pildant dokumentus Registrų centre ir taip sutaupyti aibę laiko.
Verslininkus turėtų gerai nuteikti ir Finansų ministerijos pažadai nustatyti „mokesčių dieną“, kai bus galima vienu kartu, o ne atskirai sumokėti daugelį mokesčių. Tačiau to kol kas nėra, todėl „Doing Business 2016“ reitingo mokesčių skiltyje Lietuva – tik 49-oji.
Tiesa, per metus mūsų šalis pasistengė ir laikas, kurio prireikia užpildyti ir pateikti mokesčių deklaracijas, sutrumpėjo 4 valandomis. Tačiau visa bėda, kad kitos valstybės tas kliūtis šalino kur kas aktyviau, todėl Lietuva čia smuktelėjo per 5 pozicijas.
Nors LESTO suskubo girtis, kad per metus laikas, reikalingas įsivesti elektrą (toks kriterijus labai svarbus Pasaulio banko sudaromame reitinge), sutrumpėjo net savaite, to akivaizdžiai per maža. Mat šiuo atžvilgiu mūsų šalis – vos 54-oji.
Aštuonioliktoji vieta pagal statybos leidimų gavimą atrodo gal ir neblogai, bet tikrai yra kur tobulėti. Jei savivaldybių administracijos ir Registrų centras keistųsi apie tai informacija, o ne siuntinėtų verslininkus nuo vieno pas kitą, rodiklis tikrai būtų geresnis.
Kita vertus, „Doing Business“ reitingas yra labai svarbus, tačiau ne vienintelis, kuriuo vadovaujasi galimi investuotojai.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo R.Dargio, verslas kur kas daugiau dėmesio kreipia į Pasaulio ekonomikos forumo vertinimus, nes ten būna įtraukiamas ir biurokratijos lygis, mokesčių skaičius, jų įtaka užsienio investicijoms, darbo santykiai.
Ne paslaptis, kad pastarieji dabar labiausiai rūpi Lietuvoje veikiančioms ar ketinančioms čia įsikurti įmonėms.
Kad dabartinis Darbo kodeksas jau pasenęs, aišku net valdantiesiems, bandantiems jį keisti ir siūlantiems vadinamąjį socialinį modelį. Bet neabejotina, kad dėl jo Seime ilgai virs aršios diskusijos, todėl priėmimas gali užtrukti.
Mūsų valdžia, nors ir mėgina, kol kas labai sunkiai spėja tiesti bėgius šiuolaikinės ekonomikos traukiniui.
Pavyzdžiui, net 60 pasaulio valstybių veikianti dalijimosi automobiliais kompanija „Uber“ šią savaitę paskelbė mėginsianti įsikurti Vilniuje. Lyg ir turėtų būti džiugi žinia.
Bet mokesčių prievaizdai išsyk pasiuntė nedviprasmišką signalą, kad „Uber“ veiklos modelis netelpa į šiuo metu galiojančius teisės reglamentavimo rėmus. Mat vežti keleivius pas mus gali tik taksi arba automobilių nuomos kompanijos, o kad žmones gabentų kas nors nuosavais automobiliais ir atsiskaitinėtų be grynųjų pinigų, kažkaip neįprasta.
Mokesčių inspekcija čia niekuo dėta, nes ne ji leidžia įstatymus ar įsakymus. Žinoma, keliaklupsčiauti ir pritaikyti juos kiekvienam investuotojui, kad ir koks didžiulis bei svarbus jis būtų, irgi būtų nesąmonė.
Bet tai gera proga peržvelgti, kurie teisės aktai pasenę. Kad ir dėl to paties „Uber“.
Daugelyje valstybių ši kompanija vadinama taksi verslo žudike, bet Portlando (JAV) pavyzdys rodo priešingai. Leidus ten naudotis šia platforma taksi paslaugų paklausa krito kone penktadaliu, tačiau keleivių vežimo rinka pasistiebė dvigubai.
Nedelsiant pritaikius tinkamą reglamentavimą ir apmokestinimo būdus, panašiai galėtų nutikti ir Vilniuje. Tik ką kalbėti apie tokias laisvas darbo santykių formas, jei pas mus vis dar kyla nesusipratimų dėl nuotolinio darbo ar paprasčiausio laisvo darbo grafiko.
Išskyrus „Mažeikių naftą“, „Achemą“, baldų gamybos ir kai kuriuos smulkesnius fabrikus, mūsų šalis tikrai nėra gamyklų valstybė. O cechuose prie konvejerių įprasti darbo santykiai yra visiškai netinkami šiuolaikinių technologijų įmonėse.
Verslas tikisi, kad šios kliūtys greit bus pašalintos. Kaip parodė asociacijos „Investor’s Forum“ atlikta apklausa, ketvirtąjį šių metų ketvirtį investuotojų pasitikėjimo indeksas yra aukščiausias per visą jo skaičiavimo istoriją. Tai susiję ir su palyginti stabilia makroekonomine aplinka, ir su viltimis, kad bus įgyvendinta bent dalis vadinamojo socialinio modelio nuostatų.
Dauguma ekonomikos plėtrą stabdančių trikdžių senokai ir aiškiai įvardyti. Ryžto juos panaikinti dabartiniai valdantieji, regis, nestokoja. Tik yra didelė kliūtis – artėjantys Seimo rinkimai. Būtent dėl jų mūsų šalis įvairiuose reitinguose gali ne tik nepakilti, bet net nukristi.
