A.Aleksandrovo ansamblio choras, pritariant balalaikoms, traukia pernai sukurtą himną „Mandagūs žmonės“. Himnas skirtas rusų kariškiams, kurie pernai prieš pat referendumą pasirodė Kryme. Nė viena Lietuvos koncertų salė nepanoro išgirsti himno apie Krymo okupaciją.
A.Aleksandrovo ansamblis koncertų turą po Europą rengia Sovietų Sąjungos pergalės Didžiajame tėvynės kare 70-mečiui paminėti. Nurodoma, kad turas vyks po Europos šalių sostines, kurias „Raudonoji armija išlaisvino nuo užpuolikų vokiečių fašistų“.
Iš viso nuo šeštadienio prasidedančių gastrolių metu A.Aleksandrovo akademinis Rusijos kariuomenės dainų ir šokių ansamblis žada surengti apie keturiasdešimt koncertų.
Kils nauja informacinė ataka?
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas sveikina Lietuvos sprendimą nepriimti Aleksandrovo ansamblio. „Manau, kad visuomenės nuomonė buvo labai aiški. Mano supratimu, šis ansamblis Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, neturi gero vardo“, – kalbėjo politikas.
Pasak pašnekovo, dabar, kai vyksta labai intensyvus informacinis puolimas iš Rusijos pusės, tai ir ansamblio atvykimas, ir neatvykimas į Lietuvą duoda peno naujai informacinei atakai. Neatvykimo atveju bus perbraižyti planai ir panaudoti informaciniam puolimui prieš Lietuvą.
„Lietuvą, kaip ir kitas Baltijos valstybes, jau ne vienus metus stengiamasi parodyti, kaip netapačias demokratinėms Vakarų Europos šalims. Jos įsileidžia, o mes esą neįsileidžiame tokių ansamblių. Šiuo atveju stengiamasi ignoruoti mūsų istorinį patyrimą, susijusį su okupacija ir visiškai skirtingą nei kitų Vakarų Europos šalių“, – pažymėjo A.Anušauskas.
Rusija turi panašių planų
Politikas mano, kad šis ansamblis į Lietuvą turėtų nebevykti niekada, tačiau neabejojama, kad Rusija turi panašių planų metams į priekį ir mėgins juos įgyvendinti.
„Visoms sovietinėms datoms, kurios Rusijoje dabar vadinamos kitaip, kitais metais yra numatyti koncertai atlikėjų, remiančių Vladimiro Putino režimą, pasisakančių prieš Ukrainą“, – kalbėjo komiteto narys.
Tai patvirtina ir vasario 23-iąją, Rusijos kariuomenės dieną, Vilniuje planuojamas Dimos Bilano koncertas. „Kiek pamenu, šis Rusijos atlikėjas buvo tarp tų, kurie šventė Krymo okupaciją. Tai režimui palankus dainininkas ir ne veltui jis siunčiamas į Lietuvą“, – žvelgė į ateitį politikas.
Pasak politiko, Estijoje labai aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakoma prieš Aleksandrovo ansamblį. Latvijos padėtis sudėtingesnė, nes ten yra labai didelė bendruomenė tų žmonių, kurie ir šiandien neturi Latvijos pilietybės, nemenka dalis jų atvirai proputiniški ir palaiko Rusijos politiką.
„Ten jų sluoksnis gerokai didesnis ir net dažnai prieinantis prie valdžios. Latvijai sunkiau atsisakyti tokių gastrolierių, nesvarbu koks istorinis kontekstas, kuris nuo Lietuvos nelabai ir skiriasi“, – teigė politikas.
Visuomenė parodė neigiamą požiūrį
Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis teigė, kad tai vienas iš tų nedaugelio atvejų, kai Lietuvos visuomenė parodė savo neigiamą požiūrį į agitacinį propagandinį kitos valstybės produktą. Sukilusi nepasitenkinimo atmosfera privertė organizatorius atsisakyti savo ketinimų čia surengti kelis koncertus.
„Tai rodo pokyčius Lietuvos visuomenėje. Žmonės vis geriau susipažįsta su Kremliaus taikomomis propagandinėmis technologijomis ir nenori būti tų propagandinių technologijų aukomis.
Rusijos sovietinę atmintį turintis karinis šokių ir dainų ansamblis puoselėja tam tikrą meno sritį. Ir kaip bet kokia meno sritis, ji gali turėti daugybę savo gerbėjų. Mes iš Lietuvos pozicijų į Aleksandrovo ansamblį galime žiūrėti, kaip į tam tikrą egzotinio meno produktą, susijusį su ta epocha, kurios mes atsikratėme prieš 25 metus“, – pažymėjo gynybos ekspertas.
Pasak A.Matonio, ne paslaptis, kad visas menas Rusijoje turi ir ideologinį, propagandinį užtaisą. Per pasirodymus gali būti siunčiamos tam tikros propagandinės žinutės, susijusios su tuo metu buvusia sovietine praeitimi, siekiama sukelti nostalgiją.
Didesnė kontrolė
Labai dažnai Rusijos atlikėjų koncertai Vakarų šalyse, taip pat ir Lietuvoje yra subsidijuojami. Jie gauna tam tikrą paramą iš Rusijos biudžeto programų. Jie neturi tikslo uždirbti visus įmanomus pinigus, todėl bilietai būna gerokai pigesni nei panašaus stiliaus ir muzikos krypties atlikėjų iš užsienio, kurių niekas nesubsidijuoja.
„Dėl to mes turime suprasti ir atkreipti dėmesį į koncertų organizacijas, kurios rengia tuos grupių iš Rusijos koncertus. Reikia pažiūrėti, kokiu būdu sudaromi tie koncerto sandoriai, kokiomis sąlygomis, ar sumokėti visi mokesčiai. Į šį verslą gali būti sutelkta daugiau mūsų valstybinių institucijų dėmesio“, – pažymėjo A.Matonis.
Ekspertas pridūrė, kad gyvename laisvoje valstybėje, kurioje kiekvienas gali pasirinkti laisvalaikio praleidimo ir pramogavimo būdą. Dėl skonio nepasiginčysi: vieniems patinka Aleksandrovo šokiai ir dainos, kitiems – kalėjimų šansonas, tretiems – vakarietiška ar klasikinė muzika. Yra paklausa, vadinasi, bus ir pasiūla.
„Pati visuomenė per savo aktyvumą turi pasakyti: norime to klausyti ar nenorime. Žinoma, jei vienas ar kitas atlikėjas atkakliai bruka į savo kūrinius ar dainas propagandinę tematiką, susijusią su sovietine praeitimi ar su dabartine Kremliaus agresyvia politika, tuomet tokie atlikėjai gali būti oficialiai nepageidaujami mūsų šalyje“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.
