Pirmąją R.Karmazaitės rašinio apie piratus tramdančius lietuvius dalį skaitykite čia.
Lietuvos karinių jūrų pajėgų karininkas penkis mėnesius dirbo operatyviniu budėtoju Ispanijos karo laive „Galicia“ – čia buvo įsikūrusi priešakinė vadavietė. Joje dirbo kariai iš trylikos Europos Sąjungos šalių.
„Ten vyko ne pratybos, o tikros pavojingos operacijos. Darbo krūvis buvo nemažas“, – pripažino 31 metų P.Dukelis.
Nors antipiratinės operacijos dalyviai nuolat buvo šalia pavojaus, karininkas baiminosi vienintelio – kad nepadarytų klaidų, nes nuo jo darbo priklausė ir kituose laivuose dirbančių karių sėkmė.
Daug Adeno įlankoje ir didelėje dalyje Indijos vandenyno anksčiau siautusių Somalio piratų per kelerius operacijos metus buvo nuginkluota. Pagrindinis prekybinis jūrų kelias į Europą tapo gerokai saugesnis.
Vis dėlto per penkis P.Dukelio darbo mėnesius Ispanijos karo laive netrūko įtemptų dienų, kai kariams teko skubiai bėgti į kovinius postus.
„Dažniausiai piratai pagrobia įkaitus ir už juos prašo nemažų išpirkų. Ką jiems veikti su kroviniais – į motorines valtis sukrauti sunku, o dar reikėtų rasti kam parduoti“, – piratų tikslus atskleidė į Klaipėdą iš pavojingo regiono sugrįžęs karininkas.
Pamatę karius meta ginklus
Dabar Europos Sąjungos antipiratinėje operacijoje ATALANTA dalyvauja du laivai ir du orlaiviai bei 890 karių iš 22 šalių, tarp jų – ir ES nepriklausančios Juodkalnijos bei Serbijos.
Jiems diriguoja Jungtinės Karalystės mieste Nortvude įsikūrusi vadavietė, kurioje dirba lietuvis kapitonas leitenantas Donatas Gečas.
„ES karinis jūrų laivynas nuo Somalio piratų atakų saugo Pasaulinės maisto programos laivus.
Kai piratai pamato mūsų karius, niekada nesipriešina – išmeta per bortą ginklus, kopėčias ir pasiduoda. Europos Sąjunga yra pasirašiusi teisinio perdavimo sutartis su Seišeliais, Mauricijumi, Tanzanija. 154 įtariamieji jau yra perduoti tų šalių pareigūnams.
Nors prie Somalio krantų gerokai ramiau, grėsmė išliko, nes piratai siekia vėl užsiimti nusikalstama pelninga veikla“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo centrinėje vadavietėje Nortvude dirbantis D.Gečas.
Kapitonas leitenantas pasakojo, kad piratai būna gerai organizuoti, veikia pagal tą pačią schemą. Jie užgrobia laivą ir įgulą, nuplukdo laivą kur nors prie Somalio krantų ir paprašo už jį išpirkos.
Piratai turi ir motorinių valčių, ir užgrobtų mažų žvejybinių laivų – šiuos naudoja kaip bazes, į kurias prikrauna maisto, vandens, degalų, amunicijos.
Turėdami tokias bazes ir greitaeiges valtis jie rengia išpuolius ir toliau nuo Somalio krantų.
„Piratų lyderiai per šešerius metus susižėrė apie 350 milijonų JAV dolerių.
Už sėkmingą operaciją vienam piratui gali nubyrėti 30 tūkstančių dolerių“, – nusikaltėlių uždarbį atskleidė D.Gečas.
Padėjo piratų įkaitams
„Lietuvos rytui“ pavyko susisiekti su Afrikoje antipiratinėje operacijoje ATALANTA šiuo metu dalyvaujančiais lietuviais.
Šešiolika Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų karių, įsikūrusių Džibučio jūrų uoste, nuo rugpjūčio 5 dienos saugo Pasaulio maisto programoje dalyvaujantį laivą „MV DOURO“.
108 metrų ilgio krovininis laivas su Kipro vėliava plaukioja Adeno įlankoje ir Indijos vandenyne netoli Somalio.
Lietuvių saugomas laivas gabena maisto krovinius – sojų sėklų, miltų ir kukurūzų maišus, aliejaus statines, geriamojo vandens talpyklas.
Kartais yra gabenami ir maisto programos fondo vagonėliai su ten įrengtais darbo biurais, taip pat automobiliai, valtys.
Į Somalio uostą atgabentas maistas išdalijamas sunkiai gyvenantiems tos šalies gyventojams.
„Apsaugos operacija vykdoma padidintos rizikos regione, todėl čia mūsų saugomo laivo tyko nemažai pavojų. Bet esame pasiruošę greitai sureaguoti į ginkluotą ataką ar mėginimą užpulti. O piratai gali pulti bet kada“, – pasakojo Džibutyje antipiratinėje operacijoje dalyvaujantis kapitonas leitenantas Mindaugas Žukas.
ATALANTA pajėgos neseniai padėjo Irano žvejybinio laivo įgulai, ištrūkusiai iš piratų gniaužtų. Kelis mėnesius piratų nelaisvėje prabuvusiems jūrininkams pavyko pabėgti į jūrą, o čia jiems į pagalbą atskubėjo kariai.
„Jūroje atpažinti piratus ir atskirti juos nuo paprastų žvejų labai sunku – nusikaltėliai stengiasi gerai užsimaskuoti“, – tvirtino M.Žukas.
Beveik tris mėnesius prie Afrikos krantų patruliuojantys lietuviai gerai pažįsta piratų siekius.
Vieni laivų užpuolikai būna pavieniai plėšikai ir ieško grobio, kurį galima lengvai parduoti. Tokie būna ginkluoti peiliais, lazdomis.
Tačiau kiti piratai veikia kaip gerai organizuota ir ginkluota grupė – jie yra tik vykdytojai, kuriems vadovauja nusikalstamų susivienijimų vadai. Tokiems laivų grobimas yra tapęs nešvariu verslu, iš kurio jie pragyvena.
Tarp užpultų jūrininkų – ir sužeistasis
* Lietuviai ar Lietuvos laivų įgulų nariai ne kartą yra patekę į piratų rankas.
* 1998 m. gegužės 10-osios naktį Indijos vandenyne buvo užpultas motorlaivis „Algirdas“. Laivo vyresnysis mechanikas, pamatęs užpuolikus, puolė bėgti ir buvo peršautas. Kitus įgulos narius piratai paguldė ant žemės, surakino antrankiais ir prirakino prie šildytuvų bei kitų nepajudinamų įrenginių. Dėl nežinomos priežasties švintant užpuolikai laivą skubiai paliko. Prieš tai jie apšaudė aparatūrą vairinėje.
* 2009 metų rugpjūčio 3 dieną iš „Limarko“ laivininkystės kompanijai priklausančio laivo „Saturnas“ Nigerijos pakrantėje ginkluoti užpuolikai įkaitais paėmė 5 iš 14 įgulos narių. Sergejus Triškinas, Aleksandras Alatyrcevas, Vladimiras Blazevičius, Vladas Keršys ir Aleksandras Solovjovas buvo išlaisvinti po vienuolikos dienų.
* 2010 metų gegužės 16 dieną prie Kamerūno krantų užpuolus tai pačiai kompanijai priklausantį laivą „Argo“ pagrobtas jo kapitonas Dmitrijus Baškirovas. Apie Lietuvos piliečio išlaisvinimą pranešta liepos 4 dieną.
* 2010 metų liepos 2 dieną prie Nigerijos krantų užpultas vokiečių laivas, plaukiojantis su Antigvos ir Barbudos vėliava. 12 paimtų įkaitų, tarp jų ir Lietuvos pilietis Aleksejus Sysojus, išlaisvinti liepos 4-ąją.
Laivų įgulos negali turėti ginklų
* 2014 metais per 5 tūkst. jūrininkų buvo susidūrę su piratais.
* Tarptautinė teisė draudžia prekybinių ir žvejybinių laivų įguloms turėti ginklų, tad piratai tuo naudojasi.
* Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas Petras Bekėža teigė, kad piratai įgulos narius grobia dėl didelės išpirkos.
* „2009 metais buvo pareikalauta išpirkos. Nors įmonės atstovai teigė, kad nemokėjo, manau, išpirka buvo sumokėta. 2010 m. buvo pagrobti Lietuvos ir Rusijos jūreiviai. Rusų profsąjungų duomenimis, rusai sumokėjo labai daug išpirkdami jūrininkus. Sumos buvo labai didelės“, – teigė P.Bekėža.
* Patyręs jūrininkas mano, kad piratų veiklai diriguoja nematomi vadai: „Yra atidirbtos schemos, kurioms kažkas vadovauja. Tas pat dabar vyksta su Europą užplūdusiais pabėgėliais.“
