Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, o atšaukiamas kasmet spalio mėnesio paskutinį sekmadienį 4 valandą nakties, pasukant laikrodžio rodyklę valanda atgal.
Laikrodžio sukiojimą nustato Europos Komisija, sudarydama grafiką 5 metams. Kitais metais EK sudarys grafiką 2017–2021 m. laikotarpiui.
Seimas dar 2011 metais buvo priėmęs rezoliuciją, kuria siūlė Vyriausybei daugiau dukart per metus nebesukti laikrodžio rodyklių, o likti gyventi vasaros laiku.
Iniciatyvos neparėmė kitos šalys
Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis pabrėžė, kad direktyva nėra tiesioginio taikymo teisinis aktas.
„Tai kryptis, strategija. Jeigu būtų galimybė atsisakyti vienai valstybei narei iš 28, o kitos 27 toliau suktų laiką... Būtų žymiai daugiau problemų. Ir tos problemos, galiu pasakyti, sukuriamos dirbtinai“, – sakė A.Mačiulis.
Jis teigė, kad laiko persukimas padeda taupyti lėšas, tai buvo įrodyta tiek atliktais tyrimais Lietuvoje, tiek tyrimais ES lygmeniu.
„Vyriausybė įvertindama tam tikrą piliečių nepasitenkinimą bandė inicijuoti direktyvos koregavimą, nes ji galioja neribotą laiką. Tačiau nė viena šalis narė neparėmė šios iniciatyvos. Todėl direktyvos galiojimas ir formuluotės liko tokios, kokios yra dabar“, – sakė A.Mačiulis.
Kalbėdamas apie tyrimų išvadas Vyriausybės kancleris sakė, kad „teigiami akcentai lėmė neigiamus“.
Jis pabrėžė, kad vienai šaliai atsisakyti laiko persukimo neįmanoma. Sprendimas gali būti priimtas tik bendru šalių sutarimu.
„Galime dar kartą bandyti inicijuoti ir įrodinėti kitoms narėms, kad laiko persukimas žalingas, bet mes neturime motyvų. Dėl išlygų buvo galima derėtis tuomet, kai Lietuva stojo į ES. Tačiau tai nebuvo padaryta“, – sakė A.Mačiulis.
Buvo atlikta analizė
2007 m. ES lygiu buvo atlikta vasaros laiko poveikio analizė. Nustatyta, kad daugiau kaip 20 metų po pirmosios direktyvos šioje srityje priėmimo didžiausią poveikį patiriantys ekonomikos sektoriai, tokie kaip kaip žemės ūkis, turizmas ir transportas, vasaros laiką integravo į savo veiklą ir dėl to nekelia klausimų.
Kalbant apie transportą, visiškai suderinus kalendorių pavyko pašalinti didžiausias kliūtis, kurių kildavo.
Taip pat vasaros laikas suteikia palankias sąlygas vakare leisti laisvalaikį patogiau, nes natūralus apšvietimas trunka ilgiau.
Ataskaitoje pabrėžta, kad šioje srityje atliekami tyrimai yra prieštaringi, todėl neįmanoma padaryti pagrįstų išvadų apie vasaros laiko poveikį aplinkai.
Vasaros laikas padeda taupyti energiją, kadangi vakarais sunaudojama mažiau elektros energijos. Tačiau nereikia pamiršti, kad energijos suvartojimas padidėja dėl šildymo rytais, kai keičiasi laikas, be to, padidėja kuro suvartojimas, nes šviesiais vakarais gali padidėti eismas. Be to, sunku nustatyti faktiškai sutaupytą kiekį, kuris bet kokiu atveju yra santykinai nedidelis.
Kaip buvo teigiama ataskaitoje, dauguma vasaros laiko poveikio sveikatai atvejų yra susiję su tuo, kad organizmas turi prisitaikyti prie laiko pokyčio balandžio ir spalio mėnesiais. Šiuo požiūriu specialistai, remdamiesi moksliniais tyrimais ir žiniomis, sutartinai teigia, kad dauguma patiriamų sutrikimų yra trumpalaikiai ir nekelia pavojaus sveikatai.
Esant tokioms aplinkybėms EK manė, kad direktyva nustatytas vasaros laiko režimas išliko tinkamas.
