„Tikslaus mechanizmo, kaip sukontroliuoti nėra, nes tie žmonės turi judėjimo laisvę, Komisija dar nėra pateikusi, bet žada pateikti. Jie gali nuvažiuoti į svečius į bet kokią ES šalį ir ten būti. Jei dings be žinios, nesiregistruos, praras išmokas ir garantijas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo viceministras E.Jankevičius.
Viceministras prisiminė vizitą ir bandė paliesti jautriausiųjų širdį: „Su viena šeima atsitiktinai teko pabendrauti. Lesbo salos ir kitose Graikijos stovyklose yra šeimos su mažais vaikais. Žmonės nusiminę ir man kelia gailestį“, – akivaizdžiai pakeitęs toną kalbėjo viceministras.
Pinigai iškeliaus kartu su pabėgėliais
Paklausus, ar pabėgėliams išvykus, jie praras socialines garantijas, viceministras siūlo laukti ir pasižiūrėti, kas atsitiks po dvejų metų. Pagal šiuo metu galiojančias Šengeno taisykles, iš 180 dienų gyventojai gali būti 90 dienų kituose ES valstybėse.
Pabėgėliams dingus iš Lietuvos, su jais iškeliaus ir Europos Sąjungos fondų pinigai, kurie skiriami pabėgėlių integracijai po 600 eurų kas mėnesį. „Jei lėšos nėra panaudotos, tai pagal praktiką jos visada keliauja atgal“, – kalbėjo viceministras.
„Šiuo metu jie registruotis neturi, nebent Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vėliau įves savas taisykles“, – priminė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė ir prižadėjo, kad šis klausimas su ministerija bus apsvarstytas.
Pirmaisiais metais Lietuvoje šiuos klausimus kontroliuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vidaus reikalų ministerija. Europos Komisija pageidauja, kad perkelti pabėgėliai priglaudusioje šalyje gyventų ne mažiau kaip penkerius metus.
Visas pabėgėlių transportavimo išlaidas padengs migrantus siunčiančios šalys, o Lietuvai teks padengti išlaidas, susijusias su jų priėmimu čia. Pirminiais skaičiavimais, perkėlimas kainuos apie 500 eurų vienam žmogui.
Į dantis ar batų dydį nežiūrės
Vizitų metu Lietuvos delegacija sutarė, jog graikai ir italai galimų perkelti pabėgėlių sąrašus pateiks artimiausiu metu, galbūt net lapkričio mėnesį. Pirmiausia pabėgėliai bus siunčiami į Švediją ir Suomiją, o Lietuva savo dalį gaus tik vėliau.
„Nei į dantis, nei į batų dydį nežiūrėsime. Atranka prasidės, kai graikai pradės vykdyti standartinę procedūrą. Graikai kol kas dar nevykdo, italai vykdo bandomuosius projektus. Pradžioje jie turi suformuoti mums sąrašą žmonių, kurie galėtų būti perkelti į Lietuvą, tuomet mes tą sąrašą pagal savo preferencijas patikrinsime, pažiūrėsime, ar tie žmonės atitinka mūsų keliamus reikalavimus.
Jei taip, tuomet mūsų migracijos specialistai vyks į tas šalis ir bendraus tiesiogiai, kartu su Valstybės saugumo departamentu vykdys papildomas patikras“, – aiškino viceministras.
Pasak viceministro, Lietuva labiausiai pageidauja sirų šeimų iš skirtingų tautinių regionų. Privalumas, kad mokėtų bent vieną iš ES kalbų. Atsižvelgs į išsilavinimą, norą integruotis Lietuvoje, sveikatos patikrinimą bei kitus dalykus. Nebus atsižvelgiama į pabėgėlių religiją.
Esą kitos ES šalys neplanuoja vykdyti tokios griežtos patikros kaip Lietuva. Pirmiausia jos parsiveš pabėgėlius, o tik po to tikrins.
Pabėgėliai nebuvo linkę rinktis Lietuvos
E.Jankevičiaus vadovaujama delegacija praėjusią savaitę lankėsi Italijoje, kur su vietos vyriausybe aptarė pabėgėlių atrankos ir priėmimo klausimus. Anksčiau viceministras buvo nuvykęs į Graikiją, kur taip pat vyko susitikimai su šios šalies vyriausybės, tarptautinių organizacijų atstovais. Ten vertinta situacija Lesbo saloje esančiose pabėgėlių stovyklose.
Kaip tuomet sakė E.Jankevičius, vizito metu paaiškėjo, kad pabėgėliai nelinkę rinktis Lietuvos kaip prieglobsčio šalies.
Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
