Toks elementarus dalykas kaip pajamos. Pas mus jis dažniausiai suprantamas kaip per laikotarpį į kišenę gaunami pinigai. Nors toks apibrėžimas yra neturintis nieko bendro su realybe. Pavyzdžiui žmogus 2009 metais už 10 milijonų eurų įsigijo įvairių finansinių instrumentų skirtingose pasaulio rinkose. Šiandien jis jas pardavė už tuos pačius 10 milijonų eurų ir persivedė tuos pinigus į einamąją sąskaitą.
Kaip tai vadinasi mūsuose ? Pajamomis. Žinoma, jokio pelno mokesčio nereiks mokėti, nes pelno akivaizdžiai nėra. Kaip bebūtų, jei toks žmogus privalėtų pildyti viešą deklaraciją, į pajamų eilutę turėtų įrašyti šiuos 10 milijonų.
Nors tai nieko bendro su pajamomis neturi. Tai yra elementari buhalterinė konversija, kai žmogaus turtas iš vienų popieriukų ar skaičiukų, paverčiamas kitais. Žmogaus vartojimo galimybės nei kiek nepasikeitė, tad jokios pajamos negautos.
Nes pajamos yra tai, ką per laikotarpį gavęs asmuo gali skirti vartojimui plačiąja prasme- įskaitant taupymą, investicijas ir taip toliau. Tai nėra tik pinigai. Kortelė su limitu kurui taip pat yra pajamos. Ir tai niekaip nesusiję su buhalterine konversija iš vienos turto klasės į kitą.
Dar keisčiau, jog kai prasideda politizuotos kalbos, pajamų suvokimas apsiverčia į visai kitą pusę. Kai reikia kalbėti apie mokesčius ir pragyvenimo lygį Lietuvoje, pajamomis vienareikšmiškai tampa darbo užmokestis.
Visiškai nesvarbu, kad nemaža dalis jaunimo užsiima papildoma veikla ir per individualią veiklą tampa laisvai samdomais darbuotojais, papildomas pajamas generuojančiais iš užsienio. Taip pat nesvarbu, kiek įvairūs akcininkai išsimoka tantjemų, dividendų ir kitų išmokų. Niekas nekreipia dėmesio į pajamas iš investicijų ar prekybos finansiniais instrumentais.
Šios pajamos į statistikos departamento atlyginimų suvestinę negula. Todėl kuomet koks rimtas pseudo ekonomistas pasiėmęs ją pradeda įrodinėti gyvenimo tiesas, atsiranda begalinis noras pradėti daužyti galvą (jo) į sieną.
Panašios emocijos, tik stipresnės, kyla kuomet išeina koks politikas, dirbantis kažkokiam ekonomikos ar finansų komitete, ir pradeda ramiu veidu su kibiru ant galvos aiškinti, jog Lietuvoje vidutinis atlyginimas yra 600 eurų, o virš 5000 eurų uždirbančių tik vienetai, todėl progresiniai mokesčiai nėra gera idėja.
Žinoma, kad nėra, jei progresinius mokesčius taikome tik tam tikrai žmonių grupei ir tam tikroms pajamoms. Progresinių mokesčių tikslas sukurti geresnę socialinę aplinką, paliekant dirbantiems tik iš nedidelio atlyginimo didesnes vartojimo galimybes ir nuskabantis daugiau pinigų iš tų, kurie turi įvairius pajamų šaltinius ir turi perteklines pajamas vartojimui.
Paimkime paprastą scenarijų. Turime Joną ir Petrą. Jonas dirba logistikos įmonėje ir į rankas gauna 1000 eurų. Papildomai neužsidirbinėja, todėl tai yra viskas, ką jis gauna per mėnesį. Tuo tarpu Petras dirba administratoriumi restorane ir atlyginimo gauna 600 eurų. Kaip bebūtų, jis turi iš tėvų perleistą solidų vertybinių popierių portfelį, senelių padovanotas NT generuoja nuomos pajamas, o savaitgaliais lošiami internetinio pokerio turnyrai taip pat atneša vieną kitą pinigą.
Visi šie dalykai Petrui per mėnesį sugeneruoja dar 800 eurų pajamų (atskaičius PSD, VSD, GPM).
Tad bendrai Jono mėnesio pajamos yra 1000 eurų, tuo tarpu Petro 1400. Jono atlyginimas 1000, Petro- 600. Pagal statistikos departamento atlyginimų suvestinę, jei Lietuvoje gyventų tik Jonas ir Petras, vidutinis atlyginimas būtų 800 eurų. Vertinant realias mėnesio pajamas, Lietuvoje jos siektų 1200 eurų. Arba būtų 50 procentų didesnės ir mes pagaliau galėtumėme sakyti, kad uždirbame daugiau nei estai.
Jei kalbėtumėme apie progresinius mokesčius atlyginimams, tuomet akivaizdu, kad apmokestinti nėra ką. O net ir įvedus tokį apmokestinimą, Petro sumažėjusi mokestinė našta jo realias pajamas padidintų dar labiau. Kai tuo tarpu vargingiau gyvenantis Jonas verstųsi sunkiau.
Istorijos moralas ? Kai nėra bazinių žinių ir suvokimo, teoriškai geri ir gražūs sprendimai gali pavirsti kreivomis nesąmonėmis.
Žinoma, Lietuvoje kalbėti apie progresinius mokesčius neverta. Nes nėra suvokimo, kas ir kodėl apmokestinama. Vienoje vietoje turi deklaruoti pajamas, nors paprasčiausiai paverti savo turtą kitu turtu. Kitame kontekste tavo tam tikros pajamos visai nevertinamos. Tačiau už jas tau pritaikomas dvigubas apmokestinimas bankrutuojančiai Sodrai.
Progresiniai mokesčiai yra būtini. Tik reikia apmokestinti realias pajamas, o ne mažą pajamų grupę, kurią gauna sunkiausiai besiverčiantys gyventojai. Jei progresinius mokesčius pritaikysi tik atlyginimams, gausi situaciją, kai masė neturinčių resursų bando jos optimizuoti tarp savęs ir iš to niekas nieko naudingo negauna. Tačiau apmokestinus realias pajamas situacija tampa visiškai kitokia ir pradedama kurti reali socialinė pridėtine vertė bei geresnė visuomenė.
Bet kam čia apie tai. Geriau standartinė 2025 gerovės valstybės strategiją- reikia „minimalkę“ kas pusmetį kelti bent 30 procentų (iki ateinančių rinkimų turi būti 437) ir tada neturtingi bus turtingi, o visi likę šiaip laimingi.
