Ukmergės meras Rolandas Janickas kreipėsi į šalies valdžią siūlydamas steigti vienuoliktąją– Ukmergės apskritį.
„Ukmergė – vienas seniausių Lietuvos miestų, turintis gilias ir senas administracinio centro – apskrities – tradicijas.
Teisingiau būtų pasakyti, jog norime ne steigti, o atkurti kažkada buvusią Ukmergės apskritį, kuri istoriniuose šaltiniuose yra minima jau 1528 metais.
1897–1914 metais Ukmergės apskritį sudarė beveik 6 tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorija, jai priklausė beveik visa Utenos apskritis ir kai kurie kiti valsčiai, vėliau perėję Panevėžio, Kėdainių apskritims.
1940 metais Ukmergės apskritis buvo viena didžiausių Lietuvoje“, – sakė R.Janickas.
Mero teigimu, iš keturių besiribojančių Anykščių, Širvintų, Molėtų ir Ukmergės savivaldybių suformavus naują apskritį joje gyventų per 100 tūkstančių žmonių.
Anot rajono vadovo, Ukmergė turi daug ką, reikia apskrities centrui – regioninę ligoninę, kurios paslaugomis naudojasi ir kaimyninių rajonų gyventojai, Ukmergės miškų urėdiją, valdančią miškus buvusios Ukmergės apskrities ribose, Registrų centro padalinį jungiantį Ukmergės ir Širvintų rajonų skyrius.
Be to, Ukmergės rajonas yra įsikūręs ir strategiškai patogioje geografinėje vietoje – centrinėje Lietuvos dalyje, kur koncentruojasi nemaža dalis šalies pramonės, čia susikerta keliai, jungiantys Vilnių su Panevėžiu, Kauną su Rokiškiu, Kėdainius su Molėtais, per Ukmergės rajoną driekiasi ir tarptautinė automagistralė, sujungianti trijų Baltijos šalių sostines, taip pat Ukmergė tolygiai yra nutolusi nuo daugelio kitų apskričių centrų.
„Ukmergė, tapdama regiono centru, apjungtų mažiau išsivysčiusius rajonus ir galėtų gauti jų išsivystymo lygį atitinkančią ES paramą. O tai ir yra vienas iš pagrindinių skelbiamų šios reformos tikslų“, – teigė Ukmergės rajono meras.
Apie VRM parengtą ir derinimui pateiktą Lietuvos Respublikos teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo projektą Ukmergės rajono valdžia sužinojo rugsėjo mėnesio pabaigoje gavusi persiųstą raštą iš Lietuvos savivaldybių asociacijos ( LSA).
„Labai gaila, tačiau VRM oficialiai neinformavo savivaldybės apie planuojamą reformą bei rengiamą įstatymo projektą, neįtraukė mūsų atstovų į šį procesą ir jokiais kitais būdais nederino planuojamų pertvarkų, kurios tiesiogiai liečia Ukmergės savivaldybę ir jos gyventojus.
VRM raštas buvo persiųstas tik penkioms ministerijoms, Lietuvos statistikos departamentui, Registrų centrui ir LSA. Savivaldybių, kurias rengiamasi išbraukti iš Vilniaus apskrities ribų, adresatų sąraše nebuvo, jų merų nuomonės apie projektą jo rengėjai net neklausė.
LAS paprašė Ukmergės rajono valdžios pateikti pastabas dėl minėto VRM projekto iki 2-osios – vos per kelias dienas nuo šios informacijos gavimo. Rajono tarybos posėdis numatytas spalio 29 dieną, tad pareikšti oficialią savivaldybės tarybos nuomonę neturime net teorinių galimybių“, – stebėjosi R.Janickas.
Pagal naująjį įstatymo projektą, šiuo metu Vilniaus apskrityje esančios Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonų savivaldybės būtų priskiriamos Utenos, o Šalčininkų rajono savivaldybė – Alytaus apskričiai.
Vilniaus apskrityje liktų Elektrėnų, Trakų ir Vilniaus rajonų bei Vilniaus miesto savivaldybės, Utenos apskričiai priklausytų Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Visagino, Zarasų rajonų savivaldybės, o Alytaus – Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos ir Šalčininkų rajonų ir Alytaus miesto savivaldybės.
Šio teisė akto tikslas – tinkamai pasiruošti 2021–2028 metų ES finansinės paramos programavimui, siekiant, kad mažiau išvystytiems Lietuvos regionams būtų skiriama pakankamai paramos lėšų.
Teigiama, kad neperskirsčius apskričių, per minėtus septynerius metus Lietuva negautų 2,7 milijardo eurų, o parama mažiau išvystytiems regionams sumažėtų 1,85 milijardo eurų.
Šio įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti 2016 metais reikės apie 110 tūkstančių eurų papildomų valstybės biudžeto asignavimų Lietuvos statistikos departamentui (statistinėms eilutėms perskaičiuoti). Priėmus įstatymo projektą, per einamuosius ir artimiausius trejus biudžetinius metus lėšų sutaupyti neplanuojama, tačiau nuo 2021 metų bus sudarytos sąlygos sutaupyti apie 12,5 milijono eurų per metus.
Šiuo metu Lietuvoje yra 10 apskričių – Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus.
