Prasidėjusioje asamblėjoje dalyvauja 270 vyskupų. Vienas jų – Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovu išrinktas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Dabartinės asamblėjos svarstymai remsis pernai vykusios šeimai skirtos neeilinės Sinodo asamblėjos išvadomis, kurias papildė per šiuos metus iš vyskupijų gauti pasiūlymai. Ko Lietuvos tikintieji ir visa visuomenė gali tikėtis iš šio Sinodo, pasakoja Vilniaus universiteto docentas filosofas Vytautas Ališauskas.
– Kokius klausimus vyskupai aptars šiame Sinode?
– Sinodas skirtas šeimai besikeičiančiame pasaulyje. Tai nėra Sinodas, skirtas degantiems klausimams – skyryboms ir išsiskyrusių šeimų vietai Bažnyčioje apibrėžti. Norima rasti bendrą įvertinimą naujoje kultūrinėje situacijoje – kokia šeimos vertė, prasmė ir t.t.
– Koks vaidmuo Sinode problematiškiems klausimams – Komunija gyvenantiems antroje santuokoje, homoseksualių žmonių partnerystei ir kitiems?
– Šie klausimai bus svarstomi iš bendros perspektyvos. Popiežius ne kartą pabrėžė, kad Bažnyčios mokymas apie šeimą nesikeičia ir Sinodas nėra skirtas šiems klausimams svarstyti.
Popiežius ne kartą kalbėjo, kad Sinodas yra sielovadinis – skirtas rūpesčiui tikinčiaisiais ir naujoms sielovados formoms. Sunku pasakyti, ar bus greitų sprendimų. Šiuo metu nuomonės yra labai įvairios, ypač dėl Komunijos išsiskyrusiesiems, kurie gyvena antroje santuokoje.
Homoseksualių porų gyvenimas tikrai nebus pripažintas šeima ar santuoka, ar lygiaverčiu dalyku, tačiau raginama turėti daugiau supratimo, įžiūrėti žmogiškas vertybes, kurios tokių porų gyvenime gali egzistuoti.
– Ar jaunų žmonių savižudybės galėtų būti vienas iš Sinodo klausimų?
– Sinode svarstomas didžiulis kiekis klausimų, susijusių su šeima. Tarp jų ir migracija, ir socialinė apsauga. Savižudybių klausimas galėtų būti svarstomas. Žinoma, Katalikų Bažnyčia neturi burtų lazdelės, kuria galėtų tuos klausimus išspręsti kažkokiais nutarimais.
Bandoma suvokti visą sudėtingą šeimos klausimų kompleksą taip, kaip iki šiol nebuvo svarstytas.
Drauge norima pabrėžti pozityviąją pusę – vardan ko kuriama šeima, koks jos vertingumas, grožis, prasmė žmogaus gyvenime.
Problemos – tik sunkioji pusė, bet ne pagrindinė tema.
– Kurie Sinode svarstomi klausimai aktualiausi Lietuvai?
– Lietuvoje šeima ištikta gilios krizės. Didžiulis skyrybų skaičius, mažėjantis vaikų skaičius, nesugebėjimas rasti atsakymų į įvairius socialinius kausimus. Daugelis Sinodo svarstomų dalykų yra aktualūs.
Sinodas atskleidė šeimos formų, šeimos problematikos įvairovę. Pirmą kartą labai konkrečiai iškeltas klausimas, kaip šiuolaikiškai kalbėti apie šeimos prasmę.
– Ko Lietuvos tikintieji galėtų tikėtis iš šio Sinodo?
– Visiems rūpi paprasti sprendimai – klausimai apie šeimų sielovadą. Išsiskyrusių, gyvenančių civilinėje santuokoje šeimų sielovada, kurios nereikėtų suvesti vien į Komunijos priėmimą, apskritai – koks jų statusas, kas jos yra?
Popiežiai ne kartą yra pabrėžę, kad tikintys žmonės, gyvenantys antroje santuokoje, nėra atskirti nuo Bažnyčios, ragina juos nuolat gyventi Bažnyčios gyvenimą. Bet ką tai reiškia, kaip suprasti šituos žmones, koks jų statusas, visgi nelengva apibrėžti. Tikimasi, kad bus aiškesnis kalbėjimas.
Pats Sinodo faktas atkreipia dėmesį į šeimos problemas ne tik Katalikų Bažnyčioje, bet visame pasaulyje. Sinodo dėka šeimos klausimas atsidūrė laikraščių antraštėse. Ir tai, be abejo, turės įtakos ir politikų mąstymui.
– Kokius dar klausimus aptars vyskupai?
– Labai svarbus dalykas, kad Sinodas nori pabrėžti šeimos svarbą ir pozityvų vaidmenį, o ne tik problemas. Šiandien šeima yra nuvertinama arba nesuprantama. O jei suprantama, tai pirmiausia kaip našta žmogaus asmenybei ir gyvenimui.
Sinodas, norėdamas priminti, kad šeima yra pozityvus dalykas, ras žodžius šiam priminimui.
– Iš kur lūkestis iš Sinodo, kad Katalikų Bažnyčia pakeis požiūrį į homoseksualumą?
– Manau, kad tai žiniasklaidos nesusipratimai. Bažnyčia tikrai nekalbės apie homoseksualių žmonių santykius kaip apie šeimą ar santuoką.
Santuoka Bažnyčios mokyme aiškiai apibrėžta kaip vyro ir moters sąjunga. Sinode ne vienas iš vyskupų yra užsiminęs, kad reikėtų įvertinti ne tik tai, kad toks gyvenimas neatitinka Bažnyčios mokymo, bet kad ir tokiose partnerystėse esama tikrų žmogiškų vertybių – atsidavimo, pasiaukojimo, pagalbos vienas kitam, meilės.
– Kaip Sinodas gali paraginti keisti požiūrį į homoseksualius žmones?
– Katalikų Bažnyčia ne pirmi metai kalba, kad homoseksualūs žmonės, jų elgesys neturėtų būti kriminalizuojamas ar jie marginalizuojami.
Žmogaus asmens orumas yra vienas iš kertinių Katalikų Bažnyčios antropologijos punktų. Bet kuris žmogus yra vertas pagarbos, priėmimo ir jų teisių. Tai nereiškia, kad priimamos ar giriamos elgesio formos.
Galima tikėtis kalbos pokyčių – mažiau smerkimo ir daugiau konstatavimo. Raginimo laikytis mokymo, kuris ne kartą buvo skelbtas – gerbti tuos žmones, o ne kurti neapykantos ar izoliacinę kalbą.
– Kai kalbama apie Sinodą, užsimenama apie galimą Bažnyčios skilimą. Kas turima mintyje?
– Tam tikra dalis Sinodo dalyvių labai kategoriškai nusiteikę prieš bet kokius pakeitimus, tarkime, prieš antrą kartą susituokusiųjų galimybę gauti Komuniją. Kai kurie yra kategoriški dėl požiūrio į homoseksualus, nors tai, mano nuomone, yra antraeilis klausimas Sinode.
Bet pirmiausia dalis Sinodo dalyvių kategoriškai nusistatę dėl to, kas vadinama santuokos neišardomumu. Bet popiežius pabrėžė, kad svarstomas ne šitas klausimas. Svarstomas klausimas dėl dvasinės globos tiems, kurių šeimos yra suirusios, kurie galbūt sukūrė naujas šeimas.
Kai popiežius šiek tiek supaprastino procedūras dėl santuokų pripažinimo negaliojančiomis, susilaukė labai aštrios kritikos neva taip jis sumenkina Bažnyčios mokymą apie santuokos neišardomumą, kas yra visiškai netiesa, nes tai yra biurokratinės procedūros, nustatytos XVIII a. patikslinimas ir pakeitimas, atitinkantis tradicinį Bažnyčios mokymą.
Kalbėti apie skilimą yra per daug sensacingas požiūris. Galimas daiktas, kad kai kuriems Sinodo dalyviams nepatiks vienokia ar kitokia formuluotė, bet reikia pasakyti, kad tai, ką Sinodas pateiks, pateiks popiežiaus nuožiūrai.
Dar Pauliaus VI prieš 50 metų įkurta institucija – Sinodas – nėra Bažnyčios parlamentas. Tai institucija, kuri išsako vyskupų nuomonę ir ją pateikia popiežiui, o popiežius sprendžia, ką daryti. Iki šiol Sinodas neturėjo didelių galių, jis tik pateikdavo savo išvadas, o popiežius paskelbdavo posinodinį paraginimą – apibendrindavo Sinodo išvadas taip, kaip jam atrodydavo išmintingiausia.
Šįkart mes nežinome, ar bus paskelbtas Sinodo dokumentas popiežiaus vardu, ar popiežius kaip visada skelbs apibendrintą tekstą.
– Ką lems popiežiaus paraginimas?
– Pirmiausia pats Sinodo susirinkimo faktas yra nepaprastai reikšmingas. Visa pasaulio žiniaskalida skiria dėmesį jo keliamoms problemoms, nes šiandien iš naujo iškelti klausimą apie šeimą, šeimos vertybes, yra nepaprastai svarbūs.
Galbūt tai bus kryptis dėl sprendimo dėl išsiskyrusių šeimų padėties. Nebūtinai tai bus radikalūs sprendimai, galbūt jie bus palikti ateičiai. Bet Sinodas priminė, kad šeimų skyrybos yra labai rimta problema ir kad Bažnyčia turi ieškoti, kaip kalbėti su išsiskyrusiais žmonėmis, nes tokios situacijos – tiek daug skyrybų – žmonijos ir krikščionybės istorijoje nėra buvę.
Manau, kad Sinodas primins socialines problemas. Manau, tai bus didelis impulsas tolesniam krikščionių katalikų ir visam visuomenės gyvenimui.
– Kada sulauksime Sinodo rezultatų, popiežiaus paraginimo?
– Jei popiežius apsispręs pateikti Sinodo dokumentą, tai matysime jį porą savaičių po Sinodo pabaigos. Jei jis rengs apaštališkąjį paraginimą, tai užtruks iki pusės metų.
Bet per žiniasklaidą labai greitai žinosime, ką nuspręs Sinodas.
