Vyriausybė siūlo 2016 metais pareigūnų, politikų, teisėjų,
tarnautojų pareiginę algą kaip ir šiemet skaičiuoti naudojant
130,5 euro bazinį dydį.
Pagal šį dydį darbo užmokestis skaičiuojamas maždaug 50
tūkst. žmonių Lietuvoje.
Iš pradžių Vyriausybės pasiūlymą palaikė tik 37
parlamentarai, trys buvo prieš, 39 susilaikė.
Projektą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras
Gintaras Klimavičius įspėjo, kad šį dydį vis tiek teks
patvirtinti, automatiškai nepradės galioti koks nors kitas dydis.
Nutarus perbalsuoti už projektą buvo 48 Seimo nariai, prieš –
du, susilaikė 33. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
„Kodėl siūlote palikti bazinį dydį? Tai pasiūlykite
sumažinti jį, Seimas tikrai draugiškai pritars, taigi rinkimų
metai! – ironizavo Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas
Matulevičius. – Kada tai baigsis? Jūs statote mus į nepatogią
padėtį. Tai Seimo pirmininkė sumanė palikti tas pačias
parlamentines lėšas, žmonės lakstė kelias dienas iš posėdžių
salės. Dabar siūlote atlyginimus... Tai aš siūlau sumažinti.“
„Tvarkietis“ Petras Gražulis pareiškė, kad minėtu projektu
siekiama teisėjams algoms padidinti, o visiems kitiems palikti
sumažintą. Tačiau Vyriausybės projekte iš tiesų teisėjų
atlyginimai nėra išskirti. Jo frakcijos kolega Algimantas Dumbrava
teiravosi, kada minėtas bazinis dydis bus grąžintas į
prieškrizinius laikus, kai jis siekė 490 litų (142 eurai).
Socialdemokratė Kristina Miškinienė tvirtino, kad valstybė jau
yra prisiėmusi daug finansinių įsipareigojimų – ir išlaidų
krašto apsaugos didinimas, ir nesumokėtos pensijų dalies
kompensavimas, ir kita, – todėl ragino palikti bazinį pareiginės
algos dydį nepakeistą.
Projektą Seimui pristatęs G.Klimavičius BNS sakė, kad
parlamentas bet kuriuo atveju privalės patvirtinti bazinį
pareiginės algos dydį, nes be jo negali būti apskaičiuojamas darbo
užmokestis politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams,
teisėjams.
„Tai yra dydis, kuris turi būti patvirtintas kitiems metams.
Keisti dydį turi būti labai svarios priežastys ekonominės – arba
labai pagerėja situacija, arba labai pablogėja. Dabar situacija yra
gana stabili, bet dar ne tokia, kad galima didinti atlyginimus. Nes
jeigu didini, reikia kelti BMA (bazinę mėnesio algą) ir t.t, tai
yra sisteminiai dalykai, kurie remiasi į didelius pinigus“, –
kalbėjo viceministras.
Pastarąjį kartą algos bazinis dydis keistas 2009 metais –
prasidėjus ekonominei krizei jis sumažintas nuo 490 litų (144
eurų) iki 450 litų (130,5 euro).
Tačiau per krizę sumažinti dalies politikų, teisėjų,
valstybės tarnautojų atlyginimai didėjo nuo 2013 metų spalio ir
2014 metų sausio, kai buvo atkurti sumažinti algų koeficientai.
Konstitucinis Teismas antikonstituciniu yra pripažinęs sprendimą,
kuriuo darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009
metais sumažintas neproporcingai mažinant koeficientus ir priedus
už kvalifikacines klases.
Teisėjų taryba anksčiau ragino didinti bazinį dydį. Teisėjų
institucija teigė, kad ekonominiai rodikliai „neleidžia daryti
išvadų dėl besitęsiančios sunkios valstybės ekonominės ir
finansinės padėties“.
Konstitucinis Teismas šiemet liepą paskelbė nenagrinėsiąs
pareiginės algos bazinio dydžio atitikties Konstitucijai, nes tokiu
būdu vertintų valstybės ekonomikos politiką, o tam neturi
kompetencijos.
Seime yra registruotas ir „darbiečio“ Petro Čimbaro
pasiūlymas Vyriausybės teikiamam projektui – pareiginės algos dydį
pakelti 7 eurais iki 137,5 euro. Parlamentaras savo siūlymą aiškina
pasibaigusia ekonomine krize.
