Prezidentūra anksčiau skelbė, kad politinis sprendimas dėl PKM pasirinkimo bus priimtas prezidentės vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos posėdyje, kuris bus rengiamas spalio mėnesį. Prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas portalui lrytas.lt sakė, kad ketinimų surengti šį posėdį iki spalio pabaigos neatsisakoma, tačiau iki šiol Krašto apsaugos ministerija nepateikė būtinų duomenų ir dokumentų.
„Kamuolys vis dar Krašto apsaugos ministerijos rankose, mes laukiame išsamios informacijos apie pretendentus tiekti pėstininkų kovines mašinas“, – sakė V.Sarapinas.
Kaip reaguoja ministerija?
Tuo tarpu šaltiniai tarptautinėse ginkluotės gamybos įmonėse teigia neturintys jokio aiškumo, kaip Lietuvos KAM reaguoja į jų pateiktus pasiūlymus, koks šiuo metu yra pirkimo apklausos statusas, ar reikia tobulinti pateiktus pirminius pasiūlymus, ar jau laikas megzti ir plėtoti bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis dėl galimo jų įsitraukimo į PKM gamybos arba būsimos techninės priežiūros procesą.
Šaltinių teigimu, Prezidentūrai laikantis nuomonės, kad dėl šarvuočio būtina priimti VGT sprendimą, kuriuo būtų atsižvelgta ne tik į karinį pragmatinį, bet ir geopolitinį aspektus, nuo vasaros vidurio laukiama JAV vyriausybės remiamo ginklų gamintojo pasiūlymo, kuris numatytų ne tik šarvuočio, bet galimai ir kitų, platesnių, politinių pasiūlymų paketą.
Šaltinių duomenimis, sulaukęs pirmojo tokio pasiūlymo, Vilnius paprašė jį papildyti. Šaltiniai teigė, kad pasiūlymo centre galėjo būti JAV kapitalo įmonės „General Dynamics“ gaminamų šarvuotų transporterių „Stryker“ modernizuota versija su 30 mm pabūklo bokšteliu.
JAV ambasada Vilniuje portalui lrytas.lt atsakė negalinti patvirtinti, jog Lietuvai pasiūlymas dėl PKM buvo pateiktas.
Manoma, kad duomenų Valstybės gynimo tarybai pateikimas gali vėluoti dėl to, kad vis dar laukiama papildyto JAV pasiūlymo.
Tarp pasiūlymus KAM atsiuntusių bendrovių buvo ir viena didžiausių Europoje ginkluotės gamintojų – Šveicarijoje įsikūrusi „General Dynamics European Land Systems“ (GDELS), siūlanti aštuonračio šarvuotojo transporterio „Piranha 5“ bazėje sukurtą pėstininkų kovinę mašiną. Anksčiau žinoma „Mowag“ pavadinimu, GDELS yra JAV kapitalo bendrovės „General Dynamics Land Systems“ Europos antrinė įmonė.
Gaminami jau 40 metų
2015 metais GDELS laimėjo du didelius šarvuočių pirkimo konkursus – Danijoje, kuri pirks mažiausiai 206 „Piranha 5“ šarvuotuosius pėstininkų transporterius, ir Ispanijoje, kuriai GDELS pagamins 300 „Piranha 5“ bazėje sukurtų pėstininkų kovinių mašinų.
GDELS atstovas portalui sakė, kad minėtieji laimėti konkursai sukurtų palankias prielaidas greitai – per 12 mėn. nuo sutarties pasirašymo – pagaminti ir pateikti Lietuvai pirmuosius šarvuočius. Anot GDELS atstovo, jei PKM pirkimo konkurse būtų pasirinkta „Piranha 5“, jos gamybą būtų įmanoma organizuoti drauge su Danija, taip pat – ir Lietuvos įmonėse.
Pasak pašnekovo, Šveicarijos įmonės Lietuvai siūloma mašina turėtų NATO STANAG standarto 4 lygmens šarvą, apsaugantį nuo 14,5 mm amunicijos 300 m atstumu ir 155 mm artilerijos sviedinių skeveldrų. Dugno apsauga atitinka 4a ir 4b lygį, apsaugantį nuo 10 kg minos sprogimo. GDELS siūlo į „Piranha 5“ įmontuoti pirkėjo pageidavimu bet kurį iš 5 ginkluotės bokštelių, įskaitant turinčius 30 mm pabūklus bei nuotolinio arba nenuotolinio valdymo sistemas.
Atsižvelgiant į tai, koks bokštas montuojamas – su kariais ar nuotoliniu būdu valdomas, šarvuotis gali gabenti nuo 3 iki 7 karių.
„Piranha“ šarvuočiai gaminami jau daugiau kaip 40 metų. Visame pasaulyje jų pagaminta daugiau kaip 12 tūkstančių. Jungtinėse Valstijose gaminami „Stryker“ ir Kanadoje „LAV 25“ yra sukurti „Piranha 2“ pagrindu. Lietuvai pasiūlytas „Piranha 5“ evoliucionavo iš „Piranha 3“, tačiau turi naują kompozicinių šarvų apsaugą, galingesnį variklį, patobulintą važiuoklę, vidaus įrangą ir kitas sistemas.
Pasak GDELS atstovo, jei perkančioji šalis pageidautų, jie sutiktų sudaryti „ofseto“ (kompensavimo) susitarimus, kurių dydį nurodys perkančioji šalis. Taip pat matoma didelių galimybių įtraukti vietos įmones į visą gamybos procesą kaip partnerius, subrangovus arba tiekėjus, įskaitant ir gamybą pagal licenciją.
Jo teigimu, rugsėjo mėnesį Vilniuje, dalyvaujant Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) atstovams, GDELS delegacija pristatė maždaug 20-čiai Lietuvos įmonių galimybes įsilieti į „Piranha 5“ projektą, aplankė kai kurias Vilniaus ir Kauno įmones. Bendradarbiauti galimybę turėtų ir įmonės, nepriklausančios LGSPA.
Tačiau, norint tiksliai įvertinti įmonių potencialą, bendradarbiavimo ekonomines ir technologines sąlygas, į Lietuvą būtina siųsti specialias ekspertų komandas. Tai brangiai kainuojantis projektas, todėl tai nedaroma, nes negaunama žinių iš KAM apie pirkimo apklausos eigą, požiūrį į pasiūlytą produktą.
Kol kas jie jokių pasiūlymų iš Lietuvos valstybinių ar komercinių struktūrų dėl „ofseto“ dydžio negavę. Atstovo teigimu, jokia privati struktūra Lietuvoje neturi įgaliojimų veikti ar reikšti poziciją GDELS vardu.
Trys pagrindiniai kriterijai
Šiuo metu Lietuvoje pratyboms „Baltijos Piranija“ dislokuota maždaug 200 Belgijos ir Liuksemburgo karių kuopa, su savimi atsigabenusi ir kelių modifikacijų pėstininkų kovinių mašinų „Piranha 3“. GDELS atstovo teigimu, šis dislokavimas yra Lietuvos ir NATO sąjungininkų karinio bendradarbiavimo išraiška, neturinti nieko bendra su PKM pirkimo apklausa, be to, Lietuvoje galima pamatyti ankstesnės kartos „piranijas“, technologiškai mažiau pažangias nei Lietuvai siūloma „Piranha 5“.
Vasarą KAM Gynybos resursų taryba, išanalizavusi gautus 12 pasiūlymų, daugiausia ekspertų balsų skyrė Vokietijos įmonių „Krauss-Maffei Weggman“ (KMW) ir „Rheinmetall“ koncerno „Artec“ pasiūlytai šarvuočio „Boxer“ platformai su nuotoliniu būdu valdomu 30 mm kalibro automatinio pabūklo bokšteliu RCT-30 ir galimybe, be trijų įgulos narių, transportuoti dar 7 karius.
Neatmetama galimybė, kad geram Lietuvos karinių ekspertų vertinimui turėjo įtakos tai, kad pavasarį į Lietuvą pratyboms buvo atvykęs Vokietijos batalionas su šarvuoto transporterio konfigūracijos „Boxer“. Lietuvos kariškiai turėjo galimybę įvertinti šio tipo mašinų veikimą mūsų šalies sąlygomis.
Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Vytauto Jono Žuko gerų vertinimų sulaukęs šarvuotis rugpjūčio pabaigoje gamintojo lėšomis buvo atgabentas į Lietuvą, kur Pabradės poligone įvyko šio šarvuočio pravažumo bandymai ir koviniai šaudymai.
„Artec“ surengė vadinamąją industrijos dieną, kurioje dalyvavusioms trims dešimtims Lietuvos įmonių buvo pristatytos bendradarbiavimo su Vokietijos gynybos pramonės milžinėmis KMW ir „Rheinmetall“ galimybės.
Kariuomenės vadas yra kelis kartus viešai pareiškęs, jog perkant pėstininkų kovines mašinas derėtų atsižvelgti į tris svarbiausius kriterijus – ugnies galią, šarvinę apsaugą ir pagaminimo bei pristatymo Lietuvai laiką.
Krašto apsaugos ministerijos komunikacija PKM klausimu iki šiol buvo paini ir prieštaringa. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, KAM Gynybos resursų taryboje balsavęs už „Boxer“ variantą, vėliau teigė, jog kolegialus balsavimas tebuvo „karinis patarimas“, jokių sprendimų nepriimta ir svarstomi visi 12 pasiūlymų. J. Olekas kelis kartus perkėlė apsisprendimo dėl PKM terminą, kaskart jį vėlindamas.
