Patyrusio kriminalisto idėjos, kaip muitininkams svariau prisidėti prie kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, dabar svarstomos Europos Komisijoje.
Apie tai ir darbą Europole „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su praėjusią savaitę Lietuvos muitinės atkūrimo 25-metį atšventusiu J.Rimkevičiumi.
– Jau pats Europolo pavadinimas – Europos policijos biuras – sudaro įspūdį, kad tai policinė organizacija. Kaip pavyko pasiekti, kad į jos veiklą plačiau būtų įtrauktos ir muitinės?
– 2012 metų pradžioje vos atvykęs į Hagą, kur yra Europolo būstinė, pradėjau kalbėti su visais vadovais – nuo žemiausio iki aukščiausio rango – apie tai, kad būtų pripažinta, jog muitinė vaidina svarbų, o paskirais atvejais ir svarbiausią vaidmenį kovojant su nusikalstamumu.
Įrodinėjau, kad jei muitinė turėtų pakankamai tikslios išankstinės informacijos, galėtų ne tik efektyviau stabdyti neteisėtų prekių srautus, bet ir ribotų iš nusikaltėlių galimybę neteisėtai praturtėti.
Europolas, kuris kaupia ir analizuoja milžinišką kiekį kriminalinės žvalgybos informacijos, galėtų ją nesunkiai paversti muitinėms tinkančia forma ir aprūpinti postus.
Muitinės, turėdamos informacijos apie neteisėtus prekių judėjimo maršrutus, laikymo vietas, apie su nusikaltėliais susijusias priedangos įmones, galėtų daug efektyviau prisidėti, kad nusikaltėlių galimybės praturtėti būtų sumažintos iki minimumo.
Siūliau, kad Europolas galėtų atlikti koordinuojančio centro vaidmenį, nes iki šiol muitinė yra vienintelė teisėsaugos institucija, neturinti jai atstovaujančio centro ES lygiu. Atrodytų, tai paprasta ir suprantama. Tačiau praėjo net pusketvirtų metų, kol ledai pajudėjo. Pernai vasarą į Europolą grįžo du žmonės, su kuriais kartu šias idėjas kėlėme Europolo vadovybei, o vėliau ir Europos Komisijai.
Po mūsų pastangų pernai buvo parengtas Strateginis dokumentas dėl muitinės vaidmens stiprinimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu.
– Kaip supratau, jūs siūlote, kad Europolas surinkta operatyvine informacija pasidalintų su ES muitinių postais. Tačiau kaip tai praktiškai įgyvendinti? Ir ar nekils pavojaus, kad informacija nutekės ir bus sužlugdytos pareigūnų kruopščiai rengtos operacijos?
– Toks procesas jau vyksta, bet kiekviena šalis sprendžia šias problemas savarankiškai. Manau, kad turėtų atsirasti ir centralizuota struktūra, kuri tuos dalykus tvarkytų ES mastu.
Muitinėms nėra būtina gauti tikslią kriminalinės žvalgybos informaciją. Svarbu, kad muitininkai žinotų, ką tikrinti ir ko ieškoti.
Iš milžiniško prekių srauto, keliaujančio per ES sieną, jiems reikia nurodyti konkrečius taikinius. Tokį uždavinį galėtų vykdyti atitinkamas Europolo padalinys.
– Kuo svarbus kontrabandos užkardymas? Gal geriau, kad pareigūnai leistų kurį laiką kontrabandininkams veikti ir tuomet suplėšytų visą nusikalstamo susivienijimo tinklą?
– Įrodymų rinkimo procesas – daugialypis. Nusikaltimų užkardymo būdai truputį kitokie.
Svarbiausia, kad nusikaltimas nebūtų įvykdytas arba jo vykdymas būtų kuo labiau apsunkintas.
– Nuo metų pradžios Finansų ministerija niekaip negali surasti naujo Muitinės departamento vadovo. Jo ilgai buvo ieškoma ir 2008 metais, kai iš posto pasitraukė Rimutis Klevečka. Kuo galite tai paaiškinti ir ar toks delsimas neparalyžiuoja muitinės darbo?
– Manau, kad Lietuvoje vis dar nepakankamai vertinamas muitinės teisėsauginis darbas. Į muitinę vis dar žiūrima vien kaip į mokesčių surinkimo instituciją.
Kadangi Europos mastu muitinės vis labiau perorientuojamos į nusikaltimų užkardymą ir tyrimą, tad valstybiškai galvojant reikėtų numatyti atitinkamus reikalavimus ir būsimajam vadovui. Manau, kad kandidatas turi turėti pakankamai ir teisėsaugos darbo patirties.
– Jau ketvirti metai dirbate Europole, tačiau daug kas nesupranta, kas tai per organizacija, ir painioja su Interpolu. Kuo jos skiriasi?
– Interpolas – pasaulio mastu veikianti kriminalinės policijos organizacija. Ji analizuoja kriminalinius procesus planetos mastu, užtikrina keitimąsi informacija apie ieškomus asmenis, pagrobtas meno ir kitokias vertybes.
Europolas – ES institucija. Europolas ne tik kaupia ir analizuoja kriminalinės žvalgybos informaciją, bet ir padeda narpliojant konkrečius nusikaltimus, užtikrina tarptautinį bendradarbiavimą tiriant stambių organizuotų nusikalstamų gaujų ir teroristinių grupuočių veiklą, suteikia techninę pagalbą.
