Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Michaelis Fallonas šią žinią oficialiai paskelbs per ketvirtadienį vyksiantį NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.
Kaip „Financial Times“ teigė šaltinis, susipažinęs su gynybos sekretoriaus būsima kalba Briuselyje, jis praneš kitų valstybių gynybos ministrams, kad Jungtinė Karalystė yra „įsipareigojusi remti demokratinių Rytų Europos valstybių suverenumą“.
„Mes esame dislokavę RAF naikintuvus Baltijos valstybėse ir treniruojame Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Dabar mes Baltijos valstybėse bei Lenkijoje dislokuosime savo karius“, – per susitikimą rengiasi pasakyti M.Fallonas.
Į tokį Rusijos žingsnį itin nepalankiai reagavo Maskva. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas teigė, kad NATO tai maskuoja savo planus.
„Išgalvota dingstis apie tariamą pavojų, kuris neva keliamas Rusijos, veikiausiai ir yra kamufliažas, kuriuo maskuojami tolesni NATO plėtros planai į mūsų sienų pusę“, – ketvirtadienį kalbėjo D. Peskovas.
Jungtinės Karalystės Krašto apsaugos ministerija teigia, kad Baltijos šalyse bus dislokuoti maždaug 100 karių. Šis skaičius nėra didelis, tačiau žymi svarbų pokytį britų pozicijoje.
Ankstesnis britų parlamentas siekė sumažinti britų karių skaičių dislokuotą užsienio valstybėse. Šalies karinės pajėgos buvo sumažintos beveik 20 tūkst. karių po to, kai Jungtinė Karalystė nutarė visam laikui uždaryti savo bazes Vokietijoje.
Kariai bus dislokuoti neribotam laikui, tačiau bus vykdoma jų rotacija. Tai leis JAV, Jungtinei Karalystei ir Vokietijai išvengti kaltinimų, kad šie pažeidžia susitarimus su Maskva dėl nuolatinio karių dislokavimo Rytų Europoje.
Šis britų žingsnis, kaip manoma, sulauks neigiamos reakcijos iš Maskvos – ji ne kartą kaltino NATO plečiant savo įtakos sferą ir stengiantis militarizuoti teritorijas Rusijos pašonėje.
Britų kariai reguliariai dalyvaus pratybose kartu su Estijos, Latvijos ir Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis.
Jungtinė Karalystė jau anksčiau dalyvavo NATO pratybose Baltijos šalyse. Šių metų gegužę kartu su Estijos kariais per simuliaciją jie treniravosi atremti didžiulę užsienio karių invaziją.
Nuo 2017-ųjų britai vadovaus NATO naujoms greitojo reagavimo pajėgoms, įsteigtoms per 2014-ųjų susitikimą Velse.
