Atkurtas Raudondvario pilies ansamblis tapo Kauno rajono perlu

Pagal senovinius elemementus atkurtas dvaras (tradiciškai vadinamas pilimi) tapo reprezantacinė Kauno rajono vieta, kurioje vyksta svarbiausi renginiai . Čia minimos valstybinės šventės, pakaunės kraštui nusipelniusių žmonių pagerbimas, rengiami koncertai, konferencijos, parodos, santuokų ceremonijos, ypatingomis progomis posėdžiauja vietos savivaldybė.

Rekonstruotame pilies ansamblyje įvyks dar nemažai naujovių. Po kelių savaičių duris atvers Menų inkubatorius – viena didžiausių Lietuvoje menininkų kalvių su dirbtuvėmis, erdviomis ekspozicijų ir koncertų salėmis.

Pagal bendrovės „Studija Archispektras“ architektų parengtus projektinius pasiūlymus bus atverti prie dvaro esantys šlaitai, įrengtas fontanas, apšvietimas, amfiteatras, apžvalgos aikštelė, regykla.

Kaip ir grafo Emauelio Benedikto Tiškevičiaus laikais, čia augs vynuogynas.

Išvalius šlaitą nuo nuo menkaverčių medžių ir krūmokščių, nuo Kauno į Raudondvarį atsivers įspūdingas pilies vaizdas. Taip pat ketinama renovuoti senovinę mūrinę tvorą, esančią šalia įėjimo į dvaro teritoriją.

Raudondvaris po dvaro restauracijos tapo gerokai gyvesnis – vietos gyventojus ir miestelio svečius traukia daugelis tradiciniais jau tapusių dvaro renginių: Kauno rajono Kalėdų eglutės įžiebimas, Valstybės dienos minėjimas, žemdirbių šventė „Rudens sambariai“, tarptautinės žemės meno festivalis „Land Art“, kino festivalis „Sidabrinės gervės naktys“.

Senųjų laikų dvasią galima jausti kiekvienoje pilies kertelėje.

Menėse – originalūs baldai, kuriais naudojosi garsūs didikai Tiškevičiai.

Paveikslai, laikrodžiai, šviestuvai, durys ir daugybė kitų dirbinių atkurti griežtai laikantis praėjusių šimtmečių detalių.

Dvaro parke žydi tokių pat veislių rožynai, kiti augalai, kaip ir prieš 200 metų.

Prikėlė dvarą naujam gyvenimui

Pagrindinio Raudondvario dvaro pastato pamatai buvo padėti dar XVI amžiuje, kai ši vietovė atiteko įtakingiausiai tų laikų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminei – Radviloms. Kiti amsamblio statiniai iškilo XVIII-XIX amžiuje. Medinį kompleksą 1831 metais sunaikino gaisras. Po šios nelaimės grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius surengė naujas įspūdingas statybas – gimė mūrinis pilies ansamblis, sukurtas žinomų XIX amžiaus architektų, lietuvio Jono Margevičiaus, iš Prūsijos atvykusio Jokūbo Volerio ir italo Lauro Cezario Anikinio.

Kauno rajono savivaldybei prieš kelerius metus pavyko įpūsti gyvybę keturiems Europos Sąjungos remiamiems projektams – kompleksas buvo renovuotas, įrengiant pagrindinį pilies pastatą, Menų inkubatorių, atkuriant Tiškevičių oranžerijos statinį su kupolu, įsteigiant Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centrą.

Raudondvario pilyje lankėsi garsūs svečiai – Baltijos valstybių prezidentai, kitų Europos šalių parlamentų vadovai, diplomatai, menininkai.

Baltojoje salėje pagerbiami pakaunės krašto šviesuoliai

Pagrindiniame dvaro pastate atkurtoje Baltojoje salėje, kurioje Tiškevičiai rengdavo pobūvius, dabar kiekvienais metais apdovanojami Kauno rajoną garsinantys žmonės.

2015 metų vasario 16-osios proga Kauno rajono meras V.Makūnas Garbės ženklus įteikė akademikui Pavelui Duchovskiui (įkūrusiam augalų fiziologijos laboratoriją, kurioje atliekami pasaulinio lygio darbai), Kauno rajono savivaldybės gydytojui Romualdui Žekui, buvusiam Kauno aukštesniosios žemės ūkio mokyklos direktoriui Sigitui Markevičiui (tremtiniui, aktyviam 1991-ųjų sausio 13-osios įvykių dalyviui, pirmosios Kauno rajono tarybos deputatui), Kauno rajono viešosios bibliotekos direktorei Irenai Stančiauskienei, Domeikavos gimnazijos etninės kultūros mokytojai metodininkei Daivai Bradauskienei, žurnalistui Viliui Kavaliauskui, Raudondvario dvaro direktorei Snieguolei Navickienei, Kauno rajono policijos Prevencijos poskyrio vyresniajam specialistui Dariui Joneikiui. Padėkos už istorinės atminties saugojimą ir bendruomenės telkimą buvo įteikos monsinjorui Augustinui Paulauskui, Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriui Vidmantui Vitkauskui, istorijos mokytojui Ričardui Gudaičiui.

Minint Valstybės dienos metines, 2015 metų liepos 6-ąją Raudondvario pilyje buvo surengtas iškilmingas Kauno rajono savivaldybės posėdis, kuriame Garbės ženklais buvo apdovanoti keturi pakaunės kraštui nusipelnę asmenys – didvyriškai dėl nepriklausomybės pokario laikais kovojęs buvęs partizanas Vytautas Balsys, Lietuvos ir Vokietijos ryšiais besirūpinantis Bergštrasės meras Matthiasas Wilkesas, vienas stambiausių Kauno rajono ūkininkų, prie kelių valymo ir kitų darbų prisidedantis Vytautas Žmuidzinavičius, Tado Ivanausko sodybą išsaugojusi jo įdukra Eleonora Genovaitė Baltuškevičienė.

Baltojoje salėje demonstruojama garsaus XIX amžiaus Lenkijos dailininko Jano Mateikos paveikslo „Steponas Batoras prie Pskovo“ kopija, kurią meistriškai atkūrė žinomas nūdienos tapytojas Virginijus Stančikas.

Įspūdingo dydžio drobėje vaizduojamas caro Ivano Rūsčiojo apsilankymas pas Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Steponą Batorą per Livonijos karą (1578 – 1582) – Rusijos valdovas atvyko prašyti taikos.

Grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius paveikslą nusipirko iš J.Mateikos ir papuošė juo Raudondvario dvarą.

XX amžiaus pradžioje paveikslo originalą Tiškevičiai išvežė į Lenkiją, kaip ir kitus dvare laikytus meno dirbinius.

Dabar jis yra laikomas Varšuvos karališkojoje pilyje, kurios atstovai leido padaryti kopiją, taip pat keliančią didžiulį įspūdį.

„Šis kūrinys – vienas svarbiausių dvaro akcentų“, – tvirtino viešosios įstaigos „Raudondvario dvaras“ direktorė Snieguolė Navickienė.

Tiškevičių laikais dvarą puošė dar vienas įspūdingas dailės kūrinys – XVIII-XIX amžiaus italų dailininko Marcello Bacciarelli'o sukurtas paskutinio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigakščio Stanislovo Augusto Poniatovskio (1732-1795) portretas.

Išliko itin brangi relikvija – grafo ąžuolinis krėslas

Buvusiame Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus kabinete stovi itin brangi relikvija – XIX amžiaus antroje pusėje Prancūzijos meistrų pagamintas ąžuolinis darbo krėslas, kuriame pavaizduotas Tiškevičių giminės herbas.

Meno ekspertai patvirtino, jog tai – originalus dirbinys, išlikęs iki šių laikų. Prieš keletą metų įrenginėjant šildymo sistemą, taip pat buvo prisimintas užpraeitas šimtmetis – kai kurie elementai atkurti pagal ankstesnių laikų pavyzdžius.

Tame pačiame darbo kambaryje iki pat lubų stovi autentiška koklių krosnis, išpuošta mėlynais raštais.

Krosnimi galima ne tik grožėtis – ji iki šiol veikia ir ypač praverčia šaltaisiais mėnesiais.

Atnaujinant Raudondvario pilies kompleksą, buvo pasirūpinta šilumos taupymu – pakeisti langai, durys renovuotas stogas.

Nepamiršta atkurti ir XVIII-XIX amžius menančių laiptų, jungiančių pirmą ir antrą aukštus.

Tiškevičiai mėgo rengti medžiokles. Šiuo metu Raudondvario pilyje yra įkurtas medžiotojų trofėjų kampelis.

Laikantis garsios didikų giminės tradicijų, ateityje ketinama įkurti atskirą menę, kurioje bus demonstruojami vien tik medžiotojų trofėjai – gyvūnų iškamšos, ragai.

Puoselėjama idėja kasmet rengti medžiokles, kurių dalyviai padovanos Raudondvario piliai savo įspūdingus laimikius.

Medžiotojai jau padovanojo dvarui elgio ragus, povo iškamšą, kitus trofėjus.

Dvaro menes papuoš ir atkurtas medžioklės ginklų arsenalas.

Buvusioje dvaro svetainėje dabar stovi ištaikingas rudų atspalvių ąžuolo stalas, apsuptas aštuoniolikos krėslų.

Čia eksponuojami Kauno rajono savivaldybės skiriami pasižymėjimo ženklai, svečių dovanos, pasirašomos svarbios savivaldybės sutartys su Lietuvos ir užsienio organizacijomis, priimamos palyginti nedidelės delegacijos.

Kauno rajono taryba iškilmingomis progomis posėdžiauja erdvesnėje salėje – buvusiame Tiškevičių valgomajame.

Čia vyksta ir įvairūs pasitarimai, kuriuose dalyvauja didesnis skaičius žmonių.

Šios salės interjeras atkurtas pagal išlikusius pilies duomenis.

Salę puošia tamsiai raudonos kėdės ir tokios pat spalvos užuolaidos, joje stovi tokio pat ilgio ovalo formos stalas, prie kurio pietaudavo grafas Benediktas Emanuelis Tiškevičius su savo žmona – 11 metrų.

Ne tik stalas, bet ir kiti baldai buvo pagaminti pagal specialų užsakymą.

Praėjusiais metais Raudondvario pilyje surengtoje parodoje buvo demonstruojama daugiau nei 100 heraldikos pavyzdžių – garsių Lietuvos didikų giminių herbai, simboliais išpuošti indai, kardai, maldaknygės, žemėlapiai.

Istorinuose šaltiniuose minima, jog Lietuvos Didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas XVI amžiuje Barborai Radvilaitei padovanojo Raudondvario pilį.

Šiems bene garsiausiems visų laikų Lietuvos mylimiesiems Raudondvario dvare skirta raudonų skliautų menė.

Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto portretus nutapė „Stepono Batoro prie Pskovo autorius“ Virginijus Stančikas.

Paveiksle kunigaikštis įamžintas su originaliais šarvais, kuriais jis naudojosi beveik prieš pusę tūkstantmečio.

Dabar šie šarvai demonstruojami Švedijos muziejuje.

Pagaljų fotografijas V.Stančikas atkūrė Lietuvos ir Lenkijos valdovo karinę aprangą. Barboros ir Žygimanto menę dabar yra itin pamėgę jaunavedžiai su savo svitomis.

Vestuvininkai joje apsilanko prieš įžengdami į Baltąją salę, kur rengiamos iškilmingos santuokų ceremonijos.

Senųjų laikų laikų dvasia bene labiausiai juntama, nusileidus į Tiškevičiams priklausiusius vyno rūsius.

Raudonos plytos, rūsių plotas ir net šių patalpų aukštis po restauracijos liko tokie patys, kaip ir XIX amžiuje.

Rūsyje buvo įrengtas tik naujas sanitarinis mazgas ir keltuvas.

Baldai ir šviestuvai buvo pritaikyti prie senovinės aplinkos, kurią sustiprina žvėrių kailiai ant kėdžių. Dabar šiuose Raudondvario dvaro rūsiuose veikia restoranas.

Dvaro trečiame aukšte ateityje planuojama atidaryti viešbutį, kuriame būtų apgyvendinti turistai, savivaldybės svečių delegacijos.

Tai dar labiau padidins turistų srautus Kauno rajone. Muziejuje – originalūs baldai ir indai

Raudondvario pilyje veikia ir Kauno rajono muziejus, įamžinantis šio krašto istoriją, prie jos smarkiai prisilietusias Lietuvos įžymybes, reikšmingus kultūros paveldo objektus.

Daug dėmesio muziejuje skiriama Raudondvaryje gimusiam kompozitoriui Juozui Naujaliui (1869 -1934). Demonstruojamos relikvijos, kurias garsiam menininkui padovanojo JAV lietuvių bendruomenė, antikvariniai daiktai, kuriais jis naudojosi – arbatos ir pietų servizai, senovinė spinta, vargonai.

J.Naujalio muzikinę ir visuomeninę veiklą kaip ant delno atspindi įvairūs dokumentai, fotografijos, liudijančiojo atsidavimą menui, tautiškumo ugdymui.

Prisiminta ir daugelį metų dvarą valdžiusi Tiškevičių giminė – muziejaus lankytojai supažindinami su garsios giminės genealogija, jų nuveiktais darbais, pomėgiais, įtaka Raudondvario krašto raidai. Eksponuojamos anksčiau nepublikuotos žinomo keliautojo, fotografo grafo Benediko Henriko Tiškevičiaus ir jo jaunystės draugės Izabelės Feraud XX amžiaus pradžios nuotraukos iš Kinijos, Japonijos, Egipto, kitų šalių.

Moderniajame muziejaus kampelyje įkurtas stiklo kambarys – įspūdingas menininkų Audriaus Vaišnio ur Agnės Danelevičiūtės-Vaišnienės kūrinys. Šioje mėneje – viskas iš stiklo: krėslas, stalas, kėdės, žvakidės, indai, žaislai.

Raudondvario dvare greta pagrindinio pastato Tiškevičiai XIX amžiuje buvo įsirengę ledainę.

Ledainėje buvo laikomis sumedžiotos žvėrienos atsargos.

Šiame rekonstruotame dviejų aukštų pastate dabar veikia Kauno rajono turizmo informacijos centras. Dar vienas įspūdingas dvaro komplekso statinys – 800 kvadratinių metrų ploto oranžerija, iškilusi XIX amžiaus pirmoje pusėje.

Oranžerija atstatyta pagal nuotraukas, darytas prieš 150 metų – atkurtas fasadas, įspūdingas kupolas, aukšti langais, durys.

Buvo atvežti baldai ir šviestuvai, derantys prie senųjų laikų aplinkos.

Į buvusią Tiškevičių oranžeriją iš Olandijos pristatyti ir vargonai, pagaminti prieš pusantro amžiaus.

Prie oranžerijos restauravimo prisidėjusiems verslininkams buvo leista jos patalpose įkurti restoraną, kuriame vyksta koncertai ir konferencijos.

Sekant Tiškevičių tradicijomis, oranžerijoje žydi žiemos sodas – be bananmedžio, kitų egzotiškų augalų čia auga viena seniausių Lietuvoje palmių.

Raudondvario dvaro teritorijoje XIX amžiaus viduryje iškilo puošnus sujungtas U raidės formos mūrinis pastatas, kuriame buvo įrengtas žirgynas ir maniežas.

Dabar šiame restauruotame daugiau nei 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto statinyje yra įkurtas Menų inkubatorius.

Jame yra įrengta 500 vietų salė, kurioje rengiami spektaliai, koncertai, parodos, įvairios šventės. Įkurtos dirbtuvės, studijos ir repeticijų salės, fotografijos ir meno galerija su ekspozicijų sale.

Menų inkubatoriuje kultūrinius renginius panoro organizuoti solidžios kultūros ir meno įstaigos – Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kauno muzikinis teatras, Kauno filharmonija, Fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius.

Čia nutarta rengti ir dalį Pažaislio muzikos festivalio koncertų.

Buvusio žirgyno mansardoje duris menininkams atvers 25 rezidencijos – šiose patalpose galės kurti dailininkai, skulptoriai, keramikai, daugybės kitų meno sričių atstovai.

Vienu metu čia galės dirbti apie 40 jaunųjų menininkų.

Inkubatoriaus patalpose bus įrengta ir karietinė. Senovinės karietos primins lankytojams, kad čia kadaise veikė žirgynas.

Oficialus Menų inkubatoriaus atidarymas įvyks spalio 20 dieną.

Vestuvininkai ir turistai mielai fotografuojasi ne tik prie atnaujintų Raudondvario dvaro statinių. Svečių dėmesį traukia ir 1843-1845 metais įrengti du gotikinių formų namai, kuriuose gyveno Tiškevičių tarnai. Šie tarnų būstai buvo vadinami oficinomis.

Sovietiniais laikais oficinos priklausė tuometei Lietuvos žemės ūkio akademijai, aštuoniuose butuose įkurdinusiai jose savo darbuotojus.

Prieš ketvirtį amžiaus atkūrus nepriklausomybę, žmonės šiuos būstus privatizavo.

Prasidedant rekonstrukcijai, oficinos buvo bene gražiausi komplekso statiniai, tačiau dabar jas jau reikia skubiai tvarkyti.

Žvelgiant į oficinas, senovės laikų egzotika išliko, bet apsilupę fasadai ir durys nedera prie atnaujintos aplinkos.

Šiuo metu su gyventojais tariamąsi dėl kompensacijų – jiems išsikėlus, būtų galima imtis restauracijos darbų.

Viliamąsi, jog pagalbos ranką išties ir Vyriausybė.

Vyriausybei išpirkus namus, Kauno rajono savivaldybė galėtų rūpintis oficinų restauravimu savo ir Europos Sąjungos lėšomis.

Raudondvario dvarą prikėlusios Kauno rajono savivaldybės artimiausi planai – tvoros atstatymas ir šlaitų sutvarkymas, fontano, amfiteatro įrengimas.

Mūrinė tvora, esanti prie dvaro teritorijos vartų, buvo pastatyta XIX amžiuje.

Tvorą reikėtų sutvirtinti, atnaujinti ir pailginti, kad vaizdas ties įvažiavimu būtų mielesnis akims.

2015 metų rugpjūtį savivaldybė parengė techninį tvoros statybos projektą, o kitąmet tikimąsi atlikti reikalingus darbus, gavus ES paramą. Dalį lėšų šiems darbams skirs ir Kultūros paveldo departamentas.

Šalia 3,8 hektarų ploto dvaro teritorijos driekiasi šlaitai, priklausantys Kauno rajono miškų urėdijai.

Tiškevičių laikais čia augo dideli vynuogynai, o dabar šlaite karaliauja krūmokščiai ir menkaverčiai medeliai.

Apvalius nuo jų šlaitą, atvažiuojantiems nuo Kauno žmonėms prieš akis atsivertų nuostabus Raudondvario pilies vaizdas – ir dieną, ir naktį jis trauktų užsienio turistų ir vietos gyventojų žvilgsnius.

Tokius atvirus pilių vaizdus stengiamąsi sukurti daugelyje Europos valstybių.

„Dėl šlaitų sutvarkymo tariamės su Aplinkos ministerija. Jei pavyks susitarti, savivaldybė svariai prisidės prie šios aplinkos pagražinimo“, – pasakojo Raudondvario dvaro direktorė S.Navickienė.

Šlaitų sutvarkymui tikriausiai bus gautos ir Europos Sąjungos lėšas. Taip pat tikimąsi sulaukti Vyriausybės paramos.

Raudondvario miestelio pavadinimas kilęs nuo dvaro rūmų plytų spalvos. Dvaro kompleksą valdė Radvilos, Zabielos ir kitos garsios Lietuvos didikų giminės.

Šalia Nemuno ir Nevėžio upių santakos esantis Raudondvario dvaras – renesanso paminklas. Neretai jis yra vadinamas pilimi, nes turi piliai būdingą bokštą, šaudymo angas.

XVI amžiaus viduryje Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas (1520-1572) Raudondvario dvarą dovanojo savo mylimajai Barbora Radvilaitei, kuri mirė 1551 metais. Vėliau savininkai keitėsi, kito ir dvaro architektūra.

1819 metais dvarą įsigiję Tiškevičiai jame paliko ryškiausią pėdsaką.

1831 metais sukilimo metu dvaro kompleksą nusiaubės gaisras – per rusų artilerijos išpuolį buvo apgadinti pilies mūrai, o mediniai pastatai sudegė.

Po gaisro buvo rekonstruoti pilies rūmai – paaukštintas bokštas, iškilo priestatas su bokštais. Atstatytų statinių ansamblį sudarė pagrindinis pilies pastatas, oranžerija, ledainė, žirgynas, svirnai ir dvi oficinos.

Dvare buvo sukauptos didžiulės paveikslų ir kitokių meno dirbinių, retų knygų kolekcijos, užveistas parkas.

Prieš Pirmą pasaulinį karą Tiškevičiai išvyko iš Raudondvario dvaro, išgabenę jo lobius į Lenkiją.

Lietuvą užėmus vokiečiams, 1915 metais Raudondvaris tapo okupacinės valdžios būstine.

Tarpukariu nacionalizavus dvarą, jį valdė Lietuvos moterų globos komitetas, įkūręs vaikų prieglaudą.

Baigiantis Antram pasauliniam karui, 1944 metais, traukdamiesi vokiečiai susprogdino pilį ir oranžeriją.

1959-1973 metais pilies dvaro amsamblis buvo atstatytas, paryškinti renesanso bruožai.

Atkūrus nepriklausomybę, Raudondvario dvaras tapo kultūros centru, rūmuose įrengtos ekspozicijos, susijusios su šio krašto istorija, Tiškevičių, kompozitoriaus J.Naujalio gyvenimu ir darbais, atkurta grafų dvaro vėliava.

Tarybiniais laikais restauruoti pastatai šaukte šaukėsi remonto, juolab, kad dvaro amsambliui buvo suteiktas kultūros paminklo statusas.

Nuo 2008 metų dvaro šeimininke tapus Kauno rajono savivaldybei, užvirė statybos darbai.

Dvaro komplekso rekonstrukcijai iš Kauno rajono savivaldybės ir Europos Sąjungos iždo buvo skirta apie 15,3 mln.litų (4,43 mln. eurų).

Per pastaruosius kelerius metus savivaldybės, verslininkų pastangomis pilies kompleksas buvo iš esmės atnaujintas, atkurtas ir parkas su įspūdingo grožio augalija.

Kai kurie ambicingi projektai vykdomi iki šiol, kad pilies teritorija būtų dar labiau patrauklesnė. Prikeltas naujam gyvenimui, Raudondvario dvaras tapo ne tik turistų traukos centru, bet ir Kauno rajono simboliu, vietos gyventojų itin mėgstama vieta.

Dabartiniams Kauno rajono vadovams pavyko nuveikti tai, kas turėtų būti kiekvieno doro politiko, piliečio svajone – palikti po savęs kažką gražaus ir prasmingo.