„Priėmėme sprendimą, kad nėra būtinybės nusišalinti, bet
kiekvieno sąžinės reikalas, kaip balsuoti. Komisija neįžvelgė,
kad būtų nusižengimas interesų derinimui, nes tokiu atveju Seimo
nariai negalėų balsuoti nei dėl pensijų, kurie pensininkai, nei
dėl švietimo, kurie dirbo tame sektoriuje“, – BNS sakė EPK narys
Arminas Lydeka.
Pasak jo, viešųjų ir privačių interesų konfliktas kiltų,
jei už pataisas balsuotų Seimo narys, turintis akcijų medžioklės
įrangos prekybos versle.
„Jei Seimo narys turėtų akcijų įmonėje, kuri prekiauja
naktinio matymo įranga, mes pripažintume, kad jis turi nusišalinti.
Bet bendrai kaip socialinei grupei (nusišalinti nėra būtinybės) –
niekas nevers nei pirkti (naktinių taikiklių), nei nepirkti, jei bus
priimtas tas įstatymas“, – kalbėjo Seimo narys.
Seimas ketvirtadienį padarė pertrauką prieš paskutinį
balsavimą dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisų,
kad būtų etikos sargų išvada, ar sprendžiant klausimą gali
dalyvauti medžiotojo bilietą turintys parlamentarai.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas priimti siūlo
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas socialdemokratas
Algimantas Salamakinas. Jis teigia, kad pakeitimai reikalingi norint
užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui. Tuo metu prieš pataisas
protestuojantys laukinių gyvūnų gynėjai sako, jog naktiniai
taikikliai nesuderinami su medžioklės etika.
Reguliuoti šernų populiaciją dėl afrikinio kiaulių maro
siūlo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Veterinarai
rekomenduoja, kad iki kitų metų balandžio 15 dienos viename
medžioklės ploto vieneto kvadratiniame kilometre būtų ne daugiau
kaip 0,5 šerno. Jie taip pat siūlo leisti šernams medžioti naudoti
naktinio matymo prietaisus ir taikiklius.
Šiuo metu ES naktinius taikiklius medžioklėje leidžiama
naudoti trijose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir
kaimyninėje Latvijoje.
Lietuvoje šiemet nustatyti 78 afrikinio kiaulių maro židiniai
su šernais ir 12 – kiaulių.
