J.Sabatausko teisimu, verta svarstyti apie generalinio prokuroro
skyrimo tvarkos pakeitimą, turint omenyje ir tai, jog įprastai
Europos valstybėse generalinio prokuroro skyrime dalyvauja vykdomoji
valdžia.
„Gal iš tikrųjų skyrimo modelis patiria krizę, nes
nedaugelyje pasaulio valstybių rasime modelį, kai skyrimo
procedūroje dalyvautų prezidentas ir parlamentas. Daugelyje
valstybių nei parlamentas, nei prezidentas nedalyvauja, tiesa, yra
viena valstybė, JAV, kur prezidentas skiria, nes teisingumo ministras
lygu generaliniam prokurorui“, – BNS sakė J.Sabatauskas
komentuodamas situaciją, kai Generalinė prokuratūra ir toliau lieka
be nuolatinio vadovo.
Seimas šią savaitę nepritarė prezidentės Dalios
Grybauskaitės siūlymui generaline prokurore skirti Kaišiadorių
apylinkės teismo pirmininkę Editą Dambrauskienę. Vasarą Seimas
atmetė ir pirmą prezidentės pasiūlytą kandidatą į šias
pareigas – Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį.
Nepaskyrus vadovo, laikinai prokuratūrai toliau vadovauja generalinio
prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Konstitucija numato, kad
generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo
pritarimu.
Pasak Seimo TTK pirmininko, Europoje vyrauja modelis, kai
generalinis prokuroras yra pavaldus teisingumo ministrui – arba yra
jo pavaduotojas, arba yra tuo pačiu generalinis prokuroras ir
ministras. „Dažniausiai generalinis prokuroras yra pavaldus
teisingumo ministrui ir skyrime dalyvauja Vyriausybė“, – pabrėžė
J.Sabatauskas.
Seimo TTK vadovas priminė, jog tokia generalinio prokuroro
skyrimo tvarka buvo ne visada, vienu metu sprendimo galią dėl
skyrimo į šias pareigas turėjo Seimas. „Iškart, kai Seimas
Konstitucijoje nustatė pataisą, susilaukė mokslininkų kritikos.
Ypač Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto mokslininkai kritikavo
šitą modelį, sakė, kad užsiimat eksperimentais, darote tai, ko
nėra pasaulyje“, – pasakojo J.Sabatauskas.
Pasak jo, žiūrint į konstitucinę sąrangą, būtų logiška,
jog generalinio prokuroro skyrimo procese dalyvautų Vyriausybė.
„Žiūrint konstitucinę sąrangą, už ką atsakinga Vyriausybė,
garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką, apima tą
funkciją, prokuratūra dalyvauja tame procese, tada sąsajos su
Vyriausybe turėtų būti tampresnės“, – kalbėjo parlamentaras.
Visgi, J.Sabatausko teigimu, diskusija dėl generalinio prokuroro
paskyrimo tvarkos pataisų lengva nebūtų – kils nuogąstavimai, jog
taip bus sudarytos sąlygos į prokurorų darbą kištis politikams,
be to, reikėtų keisti konstituciją, o tai ilgas ir sudėtingas
procesas.
„Galbūt iš tikrųjų verta diskutuoti dėl modelio, net jei ir
bus paskirtas generalinis prokuroras, nors pernelyg bijoma diskutuoti
ar diskusijos nutildomos vieninteliu riktelėjimu – čia gi politikai
iškart kišis!“, – sakė TTK vadovas.
Jis taip pat svarstė, jog po dviejų kandidatūrų atmetimo,
rasti naują kandidatą prezidentei bus sudėtinga.
„Aš tada siūlau ir platesnį ratą galimų kandidatų. Kol kas
matėme kandidatus iš teisėjų tarpo, įstatymas sako, kad asmuo,
kuris gali būti skirtas generaliniu prokuroru, nebūtinai turi būti
teisėjas ar prokuroras. Galbūt galima ieškoti kito teisininko,
jeigu atsirastų toks kandidatas, kuris turėtų didelį autoritetą
teisinėje visuomenėje“, – kalbėjo socialdemokratas.
