Skandalingasis politikas Vincą Kudirką pavadino antisemitu

2015 m. rugsėjo 30 d. 19:56
lrytas.lt
Skandalingais pareiškimais pagarsėjęs Vilniaus savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas ir toliau glumina savo mintimis.
Daugiau nuotraukų (2)
Socialiniuose tinkluose sukritikavęs tautininkų surengtą mitingą „Lietuva – ne multikultūrinės džiunglės“, M.A.Haroldas Vinco Kudirkos aikštę, kurioje vyko renginys, pavadino „antisemito aikšte“.
Kitaip tariant, Vilniaus tarybos narys V.Kudirką, kuris yra tautos didvyris ir Lietuvos himno kūrėjas, laiko antisemitu.
„Tai nėra mano sugalvotas dalykas. Esu kalbėjęs su istorikais. Jis buvo antisemitas – tai yra faktas“, – portalui lrytas.lt sakė M.A.Haroldas. Antisemitizmo apraiškas M.A.Haroldas mato V.Kudirkos kūryboje.
Iš tiesų, 1885 m. laikraštyje „Aušra“ išspausdintas pirmasis eilėraštis „Dėl ko žydai nevalgo kiaulienos“, buvo apie žydus. Kūrinyje satyriškai paaiškinama, kodėl žydai nevalgo kiaulienos.
Eilėraštyje pasakojama, kaip viename Lietuvos miestelyje apsilankiusį Kristų sutiko žydai. Norėdami patikrinti jo galybę, po tuščia medaus statine vienas iš jų pasislėpė. Tuomet Kristus sulaukė klausimo – kas gi pakliuvo į tuščią statinę?
Kristus atsakęs, kad po statine yra kiaulė. Ją pakėlus, į iš tiesų nubėgo kiaulė. Sutrikę žydai ieškojo kiaule paversto savo draugo, tačiau nerado.
„Dėl to tai žydai nieko nedaro kiaulienai,/Nes Ickaus neatranda da iki šiai dienai“, – baigiama V.Kudirkos poema.
Antisemitizmas Europoje kerojo 20 amžiaus pradžioje. Tačiau ideologinį atspalvį įgavo Vokietijoje, kai į valdžią atėjo Adolfas Hitleris.
Klaipėdos universiteto dėstytojas, Istorijos katedros vedėjas Vygantas Vareikis sako, V.Kudirką vadinti antisemitu yra neprofesionalu.
„Kudirka buvo savo laikmečio žmogus. XIX amžius – niekas nekalba apie genocidą, masines žudynes. Pas Kudirką – taip, jo kūryboje yra antisemitinių pasažų. Tačiau lygiai taip pat yra tekstų, nukreiptų prie rusus ir Rusijos imperijos pozicijas. Lygiai taip pat kritikuojami lenkai ir vadinamieji lenkomanai – žmonės kurie yra lietuviai, tačiau išsižada savo tapatybės.
Taigi, antisemitinių pasažų pasitaikydavo. Jis buvo veikiamas idėjų, kurios kildavo iš Vakarų Europos, mokėjo skaityti prancūziškai, lenkiškai, gyveno Varšuvoje, kur antisemitinės nuotaikos buvo pakankamai stiprios. Tačiau rėžti iš peties, kad jis antisemitas, manau tai yra labai supaprastintas ir neprofesionalus požiūris“, – sakė istorikas V.Vareikis.
Profesorius pabrėžė, kad reikia skirti Adolfo Hitlerio genocidinę politiką ir tai, ką žmonės ir lietuvių inteligentai kalbėjo 19 amžiuje.
„Jeigu jie būtų žinoję, toks kaip Vincas Kudirka, būtų neabejotinai smerkęs antisemitinę ideologiją“, – svarstė V.Vareikis.
žydaiantisemitizmasIstorija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.