Du neprinokę prokurorai nukrėsti, o laikinasis dar kybos

2015 m. rugsėjo 30 d. 06:15
Tadas Ignatavičius („Lietuvos rytas“)
Po Seimo akibrokšto prezidentei, kai buvo išbrokuota kandidatė į generalinius prokurorus, laikinasis prokuratūros vadovas Darius Raulušaitis vėl turėjo iškrauti jau pradėtus pakuoti daiktus.
Daugiau nuotraukų (5)
Gali būti, kad nuolatinį šeimininką generaliniam prokurorui skirtas kabinetas turės negreit. Mat jau du Seimui neįtikusius kandidatus pasiūliusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pagrasino jų daugiau šią kadenciją neieškoti.
Tokia situacija kelia nerimą laikinajam prokuratūros vadovui. D.Raulušaitis „Lietuvos rytui“ vakar prisipažino tikėjęsis kitokio parlamentarų sprendimo: „Jau po truputį tvarkiau kabinetą. O dabar teks atgal daiktus išsidėlioti.“
Nei atostogų, nei pavaduotojo neturintis laikinasis prokuratūros vadovas vis dar tikisi, kad nežinomybė netruks ilgai: „Norėčiau aiškumo. Teiks, neteiks – man niekas nieko nepraneša. Bet suprantu ir Prezidentūrą, kuriai po dviejų nesėkmingų bandymų nelengva ryžtis trečiam kartui.“
Vakar Seimas atmetė į generalinius prokurorus teiktą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės 46-erių Editos Dambrauskienės kandidatūrą. Už prezidentės pasirinktą kandidatūrą balsavo 50 politikų, prieš buvo 49, susilaikė 19.
Beje, prieš tai daugelis iš tribūnos kalbėjusių parlamentarų kandidatei buvo palankūs ir žadėjo paramą. Tokiais politikų viražais stebėjosi ir D.Raulušaitis.
Buvęs Dariaus Valio pavaduotojas mano, kad tiek anksčiau Seimo barjero neperkopęs kandidatas Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis, tiek E.Dambrauskienė galėjo būti tinkami Generalinės prokuratūros vadovai.
Drąsos kitiems neįkvepia
Ar po dviejų nesėkmingų bandymų skirti naują generalinį prokurorą bus įmanoma rasti dar vieną Seimo mėsmalės nebijantį kandidatą ir kur jo reikėtų ieškoti?
„Aišku, kad buvusių kandidatų patirtis trečiam galimam pretendentui drąsos neįkvepia.
Bet vis dar tikiu, kad Lietuvoje yra teisininkų, kurie galėtų ir norėtų prisiimti atsakomybę vadovauti prokuratūrai“, – svarstė D.Raulušaitis.
Kur kas mažiau entuziazmo prokuroro balse buvo girdėti paklausus, kodėl jis neturi pavaduotojo ir kaip be jo verčiasi: „Neturiu ir nežinau, ar galiu turėti.
Bet net jeigu galėčiau, nežinau, kur surasčiau tokį entuziastą, kuris sutiktų tokiam neapibrėžtam laikui būti pavaduotojo pavaduotoju.
Kokios nors ligos ar nelaimės atveju prokuratūra pakibtų ore, nes dabar esu vienintelis žmogus, kuris gali vykdyti generalinio prokuroro funkcijas.“
Pasipriešino ir sistema
Kad tokia situacija prokuratūrai neišeis į naudą, vakar nuogąstavo ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Beje, anksčiau E.Dambrauskienės kandidatūrą viešai parėmusi politikė už tai buvo gavusi pylos nuo Darbo partijos frakcijos.
Garsiai stebėdamasi netikėtais vakarykščio balsavimo rezultatais L.Graužinienė svarstė, kad prezidentės pateikta kandidatė Seime krito ir dėl to, jog nepriklauso prokuratūros sistemai ir ji tam priešinasi.
Seimo pirmininkė patvirtino, kad prezidentė buvo užsiminusi, jog atmetus E.Dambrauskienės kandidatūrą kitą kandidatą į generalinius prokurorus ji ketina pateikti tik po Seimo rinkimų.
„Manau, tai negerai pačiai sistemai. Reikėjo kuo greičiau paskirti vadovą, kad prokuratūra galėtų normaliai funkcionuoti.
Kad ir koks geras būtų pavaduotojas, visiems žinant, kad jis yra laikinai einantis pareigas, jokie esminiai pertvarkymai nevyksta“, – kalbėjo L.Graužinienė.
Prezidentė įžvelgė kenkėjus
Niujorke viešinti D.Grybauskaitė vakar neatmetė, kad naują kandidatą ji gali pateikti po Seimo rinkimų, tačiau esą gali būti ir kitoks sprendimas: „Pažiūrėsiu. Skubos nėra. Konstituciškai situacija gali būti kol kas ir įšaldyta.“
Kalbėdama LRT radijui prezidentė pagąsdino, kad generalinio prokuroro nebuvimas gali būti kai kam naudingas: „Aš kalbu apie suinteresuotas grupes, nes kai kuriose oligarchinėse žiniasklaidos priemonėse labai ryškiai matėme atakas prieš konkretų kandidatą.
Manau, ne vien Seimas balsavo prieš prokurorę, bet ir suinteresuotos grupės.“
Kiek anksčiau komentuodama Seimo sprendimą D.Grybauskaitė pareiškė, kad prokuratūra tapo priešrinkiminio politikavimo įkaite: „Tai neatsakingas požiūris į šalies teisingumo sistemą, kuris dar labiau griauna žmonių pasitikėjimą prokuratūra.“
Signalai buvo apgaulingi
Po Seimo slapto balsavimo, kurio rezultatai sunervino D.Grybauskaitę ir jos idėjų ruporą L.Graužinienę, dėjosi nustebę ir dauguma parlamentarų.
Mat, kaip sakyta, prieš tai jie viešai gyrė kandidatės kompetenciją, o Seimo vyrams įspūdį darė ir teisėjos žavesys.
Pati E.Dambrauskienė į Seimo salę žengė tvirtai ir pasitikėdama savimi.
Taip jaustis Kaišiadorių teisėjai leido ir politikų požiūris.
Balsuoti už ją žadėjo ir didžiausia valdančioji socialdemokratų frakcija, konservatoriai, liberalai. Kitos frakcijos pranešė apsisprendusios balsuoti laisvai.
Bet E.Dambrauskienės kandidatūrai patvirtinti būtų užtekę ir trijų paramą viešai deklaravusių frakcijų narių balsų.
Kas ir ko nekontroliavo?
Po balsavimo pirmoji pratrūko L.Graužinienė: „Noriu atkreipti dėmesį, frakcijų vadovai, kurie sakėte, kad balsuosite „už“, nevaldote situacijos.“
Netrukus Seimo salėje įsiplieskė aistros.
„Tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis atkirto, kad Seimas taip parodė nepasitikėjimą ne kandidate į prokuratūros vadovus, o prezidente: „Aš sakiau ir patariau prezidentei, kad teiktų tris kandidatus ir iš vieno rinktumės. Matyt, bus priversta teikti trečią kandidatą.
Bet, kalbant rimtai, tai, manau, ne kandidato, o pačios prezidentės, jos vadovavimo būdo problema.“
Kitokios nuomonės nei L.Graužinienė buvo ir parlamentaras Povilas Gylys: „Mes išgelbėjome Seimo prestižą ir, manau, prezidentės prestižą.
Prezidentė kitą kartą gali pateikti du ar tris kandidatus ir gal jau vieną kartą tuos, kurie iš tikrųjų pagarsėjo savo profesiniu principingumu.“
Vieni baksnojo į kitus
Tuo metu opozicijos lyderis Andrius Kubilius priekaištavo valdantiesiems, kad šie vienaip kalbėjo, o kitaip elgėsi per balsavimą.
Pasak konservatoriaus, tai esą įrodymas, kad dalis parlamentarų ne tik nori turėti sisteminį prokurorą, bet ir taip suveda sąskaitas su šalies vadove: „Prezidentė siūlė kandidatę, kuri nepriklausė prokuratūros sistemai, niekas neturėjo priekaištų jos kvalifikacijai. Bet sistema iš pat pradžių labai aiškiai pademonstravo, kad nenori tokios kandidatės.
Matome valdančiųjų koalicijos, bent jau nemažos dalies, norą už kažką keršyti prezidentei, todėl kenčia ir prokuratūra, ir visa Lietuva. Nieko nauja.“
Prezidentę gynęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis irgi pirštu dūrė į kitus – esą per balsavimą veidmainiavo didžiosios socialdemokratų ir konservatorių frakcijos, kurių balsų būtų užtekę ištesėti prezidentei duotus pažadus. Situaciją dėl kandidato į generalinius prokurorus liberalas vadino tragikomiška.
E.Masiulis teigė sunkiai įsivaizduojąs, kas po dviejų nesėkmingų balsavimų galėtų kandidatuoti trečią kartą: „Dabar jei Barackas Obama būtų teikiamas į Lietuvos generalinius prokurorus, jis nepraeitų Seime.“
Kad parlamentarai galėjo kalbėti vienaip, o balsuoti kitaip, nesigynė ir Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas: „Galbūt mes jau išmokome Ezopo kalbą ir galbūt kaip matematikoje rašome du, o galvoje turime penkis.“
Iš pirmų lūpų
Jūratė Novagrockienė
Politologė
„Seimas pradėjo atsargiau žiūrėti į tai, kas yra siūloma, ir taip pat žiūrėti savo intereso. Pastaruoju metu ne tik Seimas, bet ir paskiri politiniai veikėjai ar partijos griežčiau reiškia poziciją prezidentės atžvilgiu.
Seimo sprendimą nepritarti E.Dambrauskienės skyrimui generaline prokurore galima pavadinti nepaklusimo akcija. Tai atspindi susipriešinimą, kuris egzistuoja tiek pačiame parlamente, tiek jo santykiuose su Prezidentūra. Dabar susiklostė komplikuota situacija.
Tačiau nemanau, kad jau antras Seimo nepatvirtintas kandidatas reiškia politinę aklavietę. Kito pretendento Prezidentūrai teks ieškoti iš anksto derantis su Seimu, nors D.Grybauskaitė ir nėra linkusi eiti į kompromisus.
Ilgai neturėdama nuolatinio vadovo Generalinė prokuratūra taip pat gali susidurti su krize. Naujai atėjęs vadovas siūlo kažkokius naujus sprendimus ar turi viziją, o jo nebuvimas vienaip ar kitaip destabilizuoja instituciją.“ (BNS)

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.