Pasak viceministro, tai numato Teisingumo ministerijos parengtas įstatymo
projektas, kuris reglamentuotų balsavimo internetu sistemos
sukūrimą ir įgyvendinimą. Projektas kitą savaitę būsiąs
teikimas Vyriausybei, šeštadienį interviu LNK „Žinioms“
pranešė viceministras.
Jis paneigė, kad balsavimas bus „pririštas“ prie
elektroninės bankininkystės.
„Niekada nebuvo svarstomas prijungimas prie elektroninės
bankininkystės. Kalbėta apie tai, kaip norėdamas balsuoti asmuo identifikuosis.
Kalba apie internetinę bankininkystę buvo seniau, prieš
kelerius metus. Dabar jau saugumo lygis internete yra pažengęs
toliau. Dabar kalbama apie elektroninį parašą“,
– teigė teisingumo viceministras.
J.Pagojus pabrėžė, kad dabar numatoma, jog balsuojant
internetu galiojančiu bus laikomas paskutinis atiduotas balsas.
„Numatoma, kad žmogus galės balsuoti kiek nori kartų, bet bus
skaičiuojamas tik paskutinis balsas“, – sakė teisingumo ministras.
J.Pagojaus teigimu, kol kas nenumatyta, kas balsavimo internetu
sistemą sukurs. „Pirma reikia priimti
įstatymą, tada patvirtinti informacinės sistemos nuostatus, o tada
viešojo pirkimo konkurse būtų atrinktas kūrėjas“, – teigė
viceministras.
Jis mano, kad sistemos kūrimas ir testavimas užtruks ne trumpiau
kaip pusantrų metų: „Nuo tada, kai bus priimtas Seime įstatymas,
sistemos sukūrimui, planuojame, prireiktų metų, o paskui
testavimas, auditavimas dar užims ne mažiau kaip pusmetį“.
Pasak J.Pagojaus, balsavimo internetu sistema galėtų kainuoti
1-3 mln. eurų.
„Apklausėme įvairius tiekėjus, kurie pasaulyje turi praktikos
kurti balsavimo internetu sistemas, tokias sumas ir gavome“, –
teigė viceministras, anot kurio, renkantis sistemos kūrėją, bus
žiūrima į jo patirtį ir kad jis neturėtų „kažkokių
susidūrimų su saugumo spragomis“.
Jau kuriami ir planai, kaip reikėtų elgtis, jeigu sistemai
nepritars Seimas.
„Svarstomi įvairūs variantai, taip pat vyksta kalbos ir su
suomiais – galbūt reikėtų bandyti kurti kartu su jais sistemą,
nes pats pagrindinis modulis yra panašus. Tik
modifikacijos priklauso nuo to, kaip atrodys kiekvienoje šalyje
biuleteniai“, – teigė J.Pagojus.
Jis sakė, kad elektroninį balsavimą yra įteisinusi ne tik
Estija. Skirtinguose rinkimuose jau balsuoja
Prancūzija, Šveicarija, Jungtinės Valstijos, Kanada, Australija,
kitos valstybės.
Pasak viceministro, visuose rinkimuose rengiasi pradėti
balsavimus Šveicarija, Suomija taip pat kuria internetinio balsavimo
sistemą.
Tikimasi, kad internetinio balsavimo galimybė Lietuvoje turėtų
būti sudaryta per 2019 metų savivaldybių tarybų rinkimus.
Gegužę vykdytos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad
56 proc. Lietuvos gyventojų yra už balsavimo internetu
įteisinimą kaip papildomą galimybę dalyvauti rinkimuose.
