E.Mankevičiaus pavardė britų spaudoje linksniuojama jau dvejus metus. Apie šį vienos vištų fermos darbininkų prižiūrėtoją iki šiol sklando šiurpios istorijos.
Pjudymai šunimis, psichologinis ir fizinis smurtas – tai tik nuotrupos to, ką apie šį veikėją yra pasakoję lietuviai, dirbę vištų gaudytojais Jungtinėje Karalystėje, rašo „Lietuvos rytas“.
Taigi kaip nutiko, kad, puolę ieškoti svarbaus byloje asmens, britai atsidūrė aklavietėje?
Aišku tiktai viena – E.Mankevičiaus nėra Jungtinėje Karalystėje, nes kitaip pas jį seniausiai būtų prisistatę pareigūnai, tačiau Europos arešto orderiui išduoti pritrūko įrodymų. Patį Ediką Lietuvoje surasti nėra sunku.
Išgirdę apie britų skriaustų lietuvių istoriją gargždiškiai greitai atpažino apylinkėse gyvenantį vyrą.
Parduoda naminius gyvūnus
„Buvo labai keista, kai spaudoje atpažinau vyrą, iš kurio esu pirkusi naminių paukščių. Kelis kartus turėjau su juo reikalų. Tačiau vėliau draugai pasakė, kad geriau su šiuo vyru neprasidėti, nes jis blogai elgėsi su lietuviais.
Perskaičiau straipsnius ir supratau, kad pažįstu Ediką, kurio ieško britų policija“, – pasakojo Klaipėdos rajone gyvenanti moteris.
Be naminių paukščių, iš E.Mankevičiaus galima įsigyti ir šunų. Internete jo mobiliojo telefono numeris nurodomas prie parduodamų rotveilerių veislės šuniukų skelbimo.
Apžiūrėti šuniukus netoli Gargždų nusprendė ir „Lietuvos ryto“ žurnalistai.
E.Mankevičius įsikūręs prie pat greitkelio Vilnius–Klaipėda.
Į sodybą prie kelio gali užsukti kiekvienas – skelbime ant tvoros parašyta, kad sodyboje prekiaujama šviežiais kiaušiniais, gyvuliais, skirtais skersti.
Ir iš tiesų privažiavus prie sodybos girdėti paukščių klegesys, prie tvoros pribėga rotveilerių veislės šuniukas. Tas pats, kuris turėtų mus dominti.
Kol paties E.Mankevičiaus namuose nėra, žvalgomės aplink – sodybos pastatai dailūs, erdvus sodas, netoli yra tvenkinys.
Kai telefonu kalbėjęs rotveilerių augintojas atvažiuoja ir išlipa iš automobilio, abejonių nekyla – jo vairas dešinėje pusėje, kaip įprasta Jungtinėje Karalystėje, o priešais ateina iš nuotraukų jau matytas pusamžis vyras.
„Sveiki, aš Edikas. Kodėl sugalvojote nusipirkti būtent rotveilerį?“ – įleidęs į kiemą paklausė kresnas vyriškis.
Edikas paleido dar vieną šuniuką ir jo motiną – grėsmingą rotveilerių patelę, jai komandas Edikas davė anglų kalba.
Aptvare už namo turėtų būti mažiausiai dar septyni šunys, nes E.Mankevičius suskaičiavo turintis dešimt rotveilerių.
Augina būrį rotveilerių
„Būna, vakarais išsivedu į laukus pavedžioti. Visus dešimt“, – sakė jis. Kalbamės apie rotveilerių veislės šunis, jų auginimą ir dresavimą.
Tenka pripažinti, kad kiek nejauku, kai šalia sukiojasi 40 kg svorio rotveileris, o vartai seniausiai užverti.
Pasikalbame ir apie jo ūkį.
Pasirodo, E.Mankevičiui, kuris prieš kelerius metus grįžo į Lietuvą, puikiai sekasi. Paprastą dieną naminių paukščių kiaušiniai tiesiog iššluoti.
Prie autostrados esantis skelbimas vairuotojams pro akis neprasprūsta – dažnas užsuka ko nors įsigyti.
„Viską išperka. Dabar neturiu naminių kiaušinių, atvažiuokite savaitgalį“, – sakė jis.
Sodyboje yra ir daugybė narvelių su balandžiais, tačiau tai – tik laisvalaikio pomėgis.
Iš trumpo pokalbio su E.Mankevičiumi galima suprasti, kad šunys – dar viena jo aistra. Dresavimo ypatumus ir patarimus, kaip reikėtų auginti šios veislės šunis, jis beria greitakalbe: „Šunys nėra agresyvūs, viskas priklauso tik nuo dresavimo.“
Pasikalbėjus apie šunis Edikas išleidžia mus pro vartus. Pasakyti, ko atvažiavau iš tiesų, tenka kitoje vartų pusėje: užsienio spaudoje mirgėję pasakojimai apie kovinius šunis, kurie siundomi ant darbininkų, pasitikėjimo ir drąsos nepridėjo.
Žino, kad yra ieškomas
Ar tiesa tai, ką kalba šeši lietuviai, į teismą Jungtinėje Karalystėje padavę du vergvaldžius britus ir pažėrę daug piktų žodžių prižiūrėtojui Edikui?
„Ar aš juos skriaudžiau? O kodėl jūs neklausiate, kiek lietuvių sulaukė mano pagalbos, kiek aš padėjau? To niekas nenori girdėti“, – susinervinęs kalbėjo E.Mankevičius.
Kiek sutrikęs dėl netikėtų klausimų jis pripažino, kad gyveno ir dirbo vištų ūkiuose Jungtinėje Karalystėje.
Tačiau tai, kas yra rašoma spaudoje ir ką kalba šeši nukentėję lietuviai, esą prasilenkia su tiesa. Jis žino ir tai, kad yra ieškomas Jungtinės Karalystės pareigūnų.
„Žinau, kad ten manęs ieško. Tačiau aš gyvenu Lietuvoje ir niekam netrukdau. Nesislapstau, juk štai ir jūs mane suradote“, – dėstė E.Mankevičius.
Tačiau pasiteiravus, ar kada nors bandė susisiekti su britų teisėsauga ir bent jau paprašyti paaiškinimų dėl viešai apie jį paskelbtos informacijos, E.Mankevičius ėmė karščiuotis: „Ne aš jų turiu ieškoti!
Esu surinkęs įrodymų ir duomenų apie tariamą žmonių išnaudojimą.
Nėra tiesa tai, kas rašoma. O kodėl jūs pasakėte, kad norite įsigyti šuniuką?“
Paaiškinus, kad pasitikėjimo nesukėlė turimi dešimt rotveileirų ir pasakojimai, kaip šunimis buvo pjudomi darbininkai, E.Mankevičius dar labiau susinervino.
„Daugiau neturiu ko jums pasakyti. Daug netiesos apie mane buvo parašyta. Britai žino, kaip mane rasti“, – pokalbį baigė E.Mankevičius.
Nėra Europos arešto orderio
„Į mus britai dėl E.Mankevičiaus kreipėsi tik kelis kartus. Ir tai nebuvo oficialus teisinės pagalbos prašymas.
Mūsų prašė suteikti tam tikros informacijos apie Lietuvos pilietį.
Tiek, kiek buvo teirautasi, visą informaciją suteikėme“, – sakė Lietuvos policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Kento policijos pareigūnai, į kuriuos kreipėsi „Lietuvos rytas“, nenurodė, kaip buvo ieškoma Lietuvos piliečio E.Mankevičiaus.
„Galime pasakyti tik tiek, kad Kento policijos tyrėjai norėtų apklausti šį žmogų dėl įtarimų išnaudojant darbuotojus.
E.Mankevičius yra ieškomas teisėsaugos Jungtinėje Karalystėje, tačiau Europos arešto orderis nebuvo išduotas“, – sakė Kento policijos nuovados atstovas Stevas Knightas.
Britus pašiurpino lietuvių istorija
* Šiuolaikiniais vergais tapusių šešių lietuvių istorija prieš mėnesį plačiai nuskambėjo Jungtinėje Karalystėje. Vieną jų – Lauryną Kelpšą – jau yra kalbinęs „Lietuvos rytas“.
* Vergiškomis sąlygomis dirbę tautiečiai padavė į teismą Jungtinės Karalystės kompaniją „DJ Houghton“. Jos vadovus lietuvis L.Kelpša kaltina nežmoniškomis darbo sąlygomis ir išnaudojimu vištų fermose.
* Jungtinėje Karalystėje tai pirmoji tokia byla, kai britų kompaniją užgula įtarimų šešėlis dėl darbininkų išnaudojimo.
* Imigrantai iš Lietuvos dirbo vištų fermose vištgaudžiais. Teigiama, kad vištų gaudytojus, kurių rasdavo pagal skelbimus lietuviškuose interneto portaluose, britams tiekdavo E.Mankevičius.
* Vištų gaudytojai be jokio poilsio būdavo vežiojami po visoje šalyje išsibarsčiusias fermas. Pavyzdžiui, aštuonias valandas gaudę vištas darbininkai būdavo pervežami į kitą fermą.
* Kai galėdavo pailsėti, lietuviai turėdavo gyventi apšnerkštuose ir pergrūstuose kambariuose, kuriuose knibždėdavo blusų ir blakių.
* Taip pat darbo metu jie negalėdavo normaliai pavalgyti, todėl gerdavo žalius kiaušinius. Pertraukėlės apsilankyti tualete jie taip pat negaudavo, o gamtinius reikalus atlikdavo važiuodami automobiliu – į butelį arba maišelį.
