Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė patvirtino, kad šiuo metu oficialius prašymus pasitraukti yra pateikę prof. D.Pūras ir VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė. Jaunimo linijos vadovas P.Skruibis portalui lrytas.lt tvirtino, kad antradienį taip pat sustabdė savo veiklą ministerijoje.
Pasak ministrės, esminiai nesutarimai prasidėjo gegužės mėnesį po konferencijos Seime dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų paskirstymo.
Diskusijos nedavė naudos
SAM darbo grupę paliekantis P.Skruibis teigė įsitraukęs į šią grupę, kad padėtų kurti savižudybių prevencijos sistemą, tačiau esminiai jo siūlymai vis būdavo atmetami.
„Labai daug laiko išėjo nekonstruktyvioms diskusijoms. Girdėdavome pamokymų, kaip bendrauti su žurnalistais, ir tai labai stebino. Sveikatos apsaugos ministerija išplatino informaciją, kad pastaruosius vienuolika metų savižudybių skaičius mažėja, tačiau tai netiesa. Prieš vienuolika metų sumažėjo, tačiau ne pastaruosius devynerius metus.
Kaip ir anksčiau, Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka per 30 savižudybių. Supratau, kad SAM pasirinko kelią viešai parodyti, kad problemos nėra, o ne ją realiai spręsti“, – pasitraukimo priežastis dėstė P.Skruibis.
Pasak jo, esminiai specialistų siūlymai buvo paklaidinti įvairiuose įstatymų galią turinčiuose aktuose ir jų ministerija neįgyvendino.
„Pateikėme siūlymus sukurti sistemą, pagal kurią žmogus, kuris mėgino nusižudyti, gautų trumpalaikę psichologinę pagalbą. Mėginusieji žudytis – viena didžiausių rizikos grupių. Ta rizikos grupė prieinama, nes žmonės patenka į ligoninę ir yra galimybė intervencijoms. Pasaulio pavyzdžiai rodo daugelį būdų, kaip tuomet jiems suteikti pagalbą“, – prisiminė psichologas.
Nesvarstė specialistų siūlymų
Prof. D.Pūras savo socialinėje paskyroje dėstė, kad ministerijos vadovybė atsisakė rimtai svarstyti jo ir kitų nepriklausomų specialistų siūlymus siekiant proveržio vaikų psichikos sveikatos ir raidos pediatrijos srityje.
„Pastaruoju metu SAM vadovybės vis dažniau pareiškia, kad šioje srityje sistema veikia gerai. Taigi atsisakoma net pripažinti, kad iki šiol modernių paslaugų infrastruktūra Lietuvoje neveikia. Tai reiškia, kad ir toliau dangstoma ydinga sistema, atsakomybė perkeliama kitiems sektoriams, toleruojamas ir skatinamas perteklinis vaikų gydymas vaistais ir perteklinė institucinė globa“, – „Facebook“ paskyroje pranešė D.Pūras.
Jo nuomone, keista matyti, kaip tragiškų įvykių ir nuolatinių skandalų, vykstančių pagalbos raidos ir psichikos sutrikimų turintiems vaikams sistemoje, ir nesiliaunančios kraupios savižudybių epidemijos fone rengiami posėdžiai, kuriuose giriamasi tariamais laimėjimais šioje srityje ir tildomi šią sistemą kritiškai vertinantys ir geranoriškai siūlymus teikiantys nepriklausomi ekspertai.
Vaistai – prieinami, psichologai – ne
Specialistai pastebi, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje trūksta pusiausvyros. Gydymas vaistais puikiai prieinamas, bet psichologinės paslaugos – ne.
„Tai susiję su sveikatos apsaugos sistemoje dirbančiais žmonėmis – SAM ir Valstybinio psichikos sveikatos centro pareigūnais. Ne politikais, ne ministre, bet aplinka. Sveikatos sistemą būtina keisti. Reikėtų surinkti komandą, kuri būtų realiai pasiruošusi ir nusiteikusi tą sistemą keisti. Reikia, kad komanda iš tiesų norėtų dirbti, o ne imituotų darbą“, – teigė P.Skruibis.
Prof.D.Pūras tikisi, kad anksčiau ar vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir SAM vadovybė atsisakys pasenusių sveikatos politikos formavimo bei vykdymo principų ir imsis realių permainų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje.
Psichikos sveikatos specialistai yra pasirengę talkinti, kai tokiam proveržiui bus subręsta.
Ministrė: „Nesutarimai prasidėjo po konferencijos“
Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė teigė, kad oficialiai prašymus yra pateikęs profesorius D.Pūras ir šiandien gauta informacija, kad pasitraukė K.Levickaitė. P.Skruibio dokumento, kad jis nenori dirbti darbo grupėje, kol kas negauta.
„Jų motyvai – kad norėjo padėti mums pagerinti Lietuvos psichikos sveikatos rodiklius, tačiau mes dirbame turbūt per lėtai ir nepritariame daugeliui ar kai kurioms jų išsakomoms pozicijoms ir mintims“, – sakė ministrė.
K.Levickaitė nurodė, kad jai nepriimtini darbo metodai, kai neefektyviai organizuojami darbo grupės procesai, nebendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), todėl ir pasitraukia.
„Esminiai nesutarimai prasidėjo gegužės mėnesį po konferencijos Seime. Konstitucijos salėje buvo pateiktas NVO diskusijai parengtas „Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų plano“ dokumentas“, – teigė ministrė R.Šalaševičiūtė.
Pasak ministrės, šioms priemonėms įgyvendinti buvo paprašyta pinigų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Iš 42 mln. eurų, skirtų vaikų sveikatai, paprašyta 25 mln. eurų.
„Jau tos diskusijos metu pasakiau, kad tokių lėšų neturime ir negalėsime duoti. Planas turi būti persvarstytas iš esmės, turi būti diskutuojama. Ministerijoje priimami sprendimai. Beje, šios diskusijos dalyviai irgi nepritarė parengtam ir pateiktam planui.
Turiu pripažinti, kad darbo įdėta daug, buvo gerų minčių, bet realiai jūs turbūt suprantate, kad du trečdalius lėšų, skirtų visoms vaikų sveikatos problemoms spręsti, duoti negalime“, – kalbėjo ministrė.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ta darbo grupė, kuri dirbo anksčiau iki man ateinant dirbti ministre, iš tiesų buvo labai didelė, regis, 37 nariai. Ji buvo netinkama ir buvo išformuota, sumažinta ir palikti stipriausi psichikos sveikatos specialistai ir NVO specialistai. Tarp jų K.Levickaitė, D.Pūras, R.Povilaitis ir kiti visiems žinomi asmenys“, – prisiminė R.Šalaševičiūtė.
Pripažino, kad psichologinių paslaugų trūksta
Ministrės nuomone, didžiausia problema – kad vaikų psichikos sveikatos specialistai nebesutaria su NVO specialistais. Tos dvi grupės turi skirtingas nuomones.
„Sakiau, kad dirbkime kartu, bendraukime, bet nepriimtini siūlymai, o priimtina diskusija viešojoje erdvėje. Ir man kartais tenka reaguoti, kai pernelyg negerai atsiliepiama ir nužeminamas mūsų psichikos sveikatos atstovų, psichiatrų darbas. Tarsi neturime gerų specialistų mokslininkų ir yra tik NVO atstovai“, – aiškino R.Šalaševičiūtė.
2014 metų pabaigoje rasta lėšų Savižudybių prevencijos centrui, kuris įsteigtas prie Psichikos sveikatos centro. „Savižudybių prevencijos centre dirba 6 žmonės ir finansavimas nėra pakankamas – 174 tūkst. eurų. Tas centras nėra iš šimto žmonių, kurie galėtų viską apimti, bet jų darbo rezultatus tikrai matome“, – sakė ministrė.
Paklausta apie savižudybių skaičių ir ministerijos galbūt pateikiamus netikslius rodiklius, ministrė aiškino, kad jų teikiama informacija yra oficiali, paimama iš registrų, iš Higienos instituto duomenų, ir jie skaičiais nemanipuliuoja.
Pasak R.Šalaševičiūtės, ministru būnant Vyteniui Povilui Andriukaičiui kur kas daugiau dėmesio pradėta kreipti tiek į suaugusiųjų, tiek į vaikų psichikos sveikatą. Pradžia buvo 2014 metų liepos mėnesį, kai buvo parengti ir patvirtinti dokumentai.
„Psichologinių paslaugų Lietuvoje trūksta ir jų prieinamumas ribotas. Dar būdama tik Seimo narė vadovavau Seimo valdybos sudarytai darbo grupei, kuri rengia psichologinės praktikos įstatymo projektą. Antradienį mane pakeitė darbo grupės vadovė Orinta Leiputė ir atnaujino darbą. Sveikatos apsaugos ministerija prisidės savo specialistais, kad iki lapkričio 1 dienos projektas patektų į Seimą. Turime turėti daugiau psichologų, kad būtų aiškiau reglamentuojama jų pagalba. Visada buvau už tas paslaugas, kurias teikia psichologai, o ne už vaistus“, – teigė ministrė.
Ministrė neslepia, kad kai kurių ligos Lietuvoje per dažnai gydomos vaistais: „Bendrauju su visų sričių medikais. Yra kai kurių ligų, ypač suaugusiųjų, ne vaikų, kur gydoma medikamentais, ko gero, ir per daug. Pirmiausia tai liečia šizofrenijos gydymą. Lapkritį turi būti pabaigtas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo projektas, kuriame bus kitaip reglamentuojama. Tačiau, kaip matote, mūsų vyriausybininkai, užuot atkreipę dėmesį, kaip padėti, bendrauti nepageidauja“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
