11 750 eurų prašoma už drobę „Peizažas su čiurlenančiu upeliu“ ir 4900 eurų – už „Paupio peizažą“. Tokia yra pradinė P.Kalpoko (1880–1945) kūrinių kaina aukcione, kuris vyks penktadienį Vilniuje.
Kaune gyvenęs profesorius šias dvi drobes su jam būdingu lyrišku motyvu nutapė XX amžiaus pradžioje.
Abu vertingi paveikslai priklausė P.Kalpoko sesers Teklės Kalpokaitės sūnaus šeimai ir puošė jos namus.
„Paveikslai jokiu būdu negali būti parduoti, nes aš taip pat esu jų teisėtas paveldėtojas ir savininkas“, – „Lietuvos rytui“ vakar tvirtino grafikas, keramikas ir poetas Gintaras Kazimieras Slavinskas.
T.Kalpokaitės anūkas ir garsios grafų Zubovų giminės palikuonis tvirtino, kad abi drobės yra brangi jo šeimos relikvija.
Tačiau su tuo nesutinka G.K.Slavinsko brolienė – jau mirusio brolio žmona kaunietė Bronislava Slavinskienė. Ji ir atgabeno meno kūrinius į aukcioną.
Kryžminėje ugnyje netikėtai atsidūrę Vilniaus aukciono rengėjai suka galvą, kaip keblią padėtį paaiškinti meno kolekcininkams, kurie jau pateikė paraiškas šiems paveikslams įsigyti.
Taip pat jie skaičiuoja nuostolius, mat patys pasirūpino abiejų drobių restauravimu.
Mena garsios šeimos istoriją
„Nors mano mama padovanojo mano broliui pusę namo, tai nereiškia, kad buvo padovanoti ir patalpose kaboję paveikslai.
Jie yra mūsų su broliu nuosavybė“, – įsitikinęs 70 metų G.K.Slavinskas.
Kauniečio menininko tėvų namo sienas P.Kalpoko darbai puošė jau daugiau kaip prieš pusšimtį metų, kai G.K.Slavinsko tėvas žinomas architektas Algirdas Slavinskas su savo šeima įsikūrė Rytų gatvėje iškilusiame name.
Architektas mirė nuo infarkto netrukus po to, kai baigėsi namo statybos. Tuomet šeimai priklausė keturi P.Kalpoko ir dar du šio dailininko sūnaus Rimto Kalpoko darbai.
Vienas aukcionui pasiūlytas P.Kalpoko paveikslas yra įamžintas 1963 metais darytoje nuotraukoje. Tada kambaryje buvo pašarvotas kauniečio G.K.Slavinsko tėvas, o antrasis – 1973-iaisiais, kai ten pat buvo pašarvota kauniečio motinos sesuo.
Maždaug tuo pat metu G.K.Slavinsko brolis Rimgaudas Slavinskas vedė B.Slavinskienę.
Netrukus susituokė ir G.K.Slavinskas. Visi jie įsikūrė tame pačiame name.
Prieš 40 metų mirus G.K.Slavinsko seneliui, šeimos kolekciją papildė garsaus dailininko Kazio Šimonio tapytas paveikslas. Kur jis yra šiuo metu, G.K.Slavinskas tikino nežinantis.
Kūriniai liko pirmame aukšte
1993-iaisiais šeimai buvo grąžintas sovietmečiu nusavintas turtas Šiaulių rajone. Netrukus ten apsigyveno G.K.Slavinsko motina ir brolis su sūnumi.
Brolienė B.Slavinskienė liko gyventi Kaune.
Bene svarbiausiu šios istorijos momentu galima laikyti 2002-uosius, kai motina 56 procentus namo padovanojo savo sūnui Rimgaudui. Šitose patalpose liko ir dalis paveikslų.
G.K.Slavinskas mano, jog žengti tokį žingsnį motiną privertė brolis su broliene. Kita vertus, jis nėra matęs jokių dokumentų apie broliui dovanojamus paveikslus.
Dar vieną smūgį žinomas Kauno menininkas patyrė 2011 metais, mirus jo motinai. Nors ji paliko testamentą, jame nieko nekalbama apie likusią namo dalį.
Todėl broliui atiteko ir pusė namo dalies, kurioje buvo įsikūręs G.K.Slavinskas su šeima.
Šiuo metu vyksta šio turto dalybos, neišvengta ir antstolių įsikišimo.
2012-ųjų vasarą mirė ir R.Slavinskas. Jo turtą paveldėjo našlė B.Slavinskienė.
Reikalauja savo turto dalies
„Aukcione planuota parduoti paveikslus, kurių teisėtas paveldėtojas esu ir aš“, – neabejoja G.K.Slavinskas.
Aukciono rengėjai kauniečiui pasakė, kad B.Slavinskienė jiems pateikė savo mirusio sutuoktinio R.Slavinsko testamentą, kuriuo remiantis ji tapo meno darbų savininke.
„Kaip brolis galėjo dovanoti tai, kas jam nepriklauso?“ – stebėjosi kaunietis.
Ar žinomas Kauno menininkas nebandė aptarti šių reikalų dar esant gyvam broliui?
„Jis apie tai išvis nekalbėjo“, – tikino G.K.Slavinskas ir pridūrė, kad ryšiai su brolio šeimos nariais nutrūko jau labai seniai.
Kaunietis tikino kovosiąs dėl paveikslų padedamas teisininkų, artimiausiomis dienomis ketina kreiptis ir į Policijos departamento vadovybę.
Paveikslus paveldėjo?
„Tai keistokas žmogus“, – apie kaunietį G.K.Slavinską kalbėjo B.Slavinskienės būsto duris atidaręs vyriškis, prisistatęs šios moters sūnumi.
Jo teigimu, dėdei niekas esą nepriekaištauja dėl jo namo dalyje likusių paveikslų – giminaitis gali elgtis su jais kaip tinkamas.
„Testamentą aš tikrai turiu. Paveikslus aš paveldėjau iš savo mirusio vyro“, – patikino B.Slavinskienė.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, P.Kalpoko giminaičiai nesutaria ne tik dėl paveldėtų jo paveikslų, bet ir dėl nekilnojamojo turto.
Pateikė dokumento kopiją
„Labai gaila, kad dėl šitų gražių darbų kilo nesusipratimas. Pakliuvę pas mus jie buvo prastos būklės, reikėjo skubiai restauruoti. Mes tuo pasirūpinome“, – teigė Vilniaus aukciono vadovė, menotyrininkė Simona Makselienė.
Itin daug pastangų prireikė restauruoti drobę „Peizažas su čiurlenančiu upeliu“.
S.Makselienė paaiškino, kad po kelerių metų šio kūrinio dažai galėjo visiškai nutrupėti.
Abiem P.Kalpoko darbams restauruoti ir įrėminti aukciono rengėjai išleido tūkstantį eurų.
„Drobes aukcionui atnešę kauniečiai man pateikė nuosavybę įrodantį dokumentą – testamento kopiją“, – tikino S.Makselienė.
Būtų rimtai varžęsi
Pirmą kartą pamačiusi vertingus darbus menotyrininkė apsidžiaugė, kad jie pakliuvo į aukcioną, o ne į nelegalių prekeivių rankas. Jie tikrai būtų kūrinių nerestauravę, o juos pardavę nebūtų sumokėję mokesčių valstybei.
Nelegalūs meno kūrinių perpardavinėtojai, vos tik pasirodė aukciono katalogas, pradėjo atakuoti P.Kalpoko darbų savininkus.
Prekeiviai gundo didesniu atlygiu už paveikslus.
Aukciono rengėjai nusprendė stabdyti P.Kalpoko palikimo pardavimą.
„Dėl šių gražių paveikslų tikrai būtų rimtai varžomasi, nes jau esame gavę kelias paraiškas.
Tikiuosi, kad giminės konfliktą išspręs teisininkai, ir mes dar šiemet kitame aukcione vėl galėsime juos pasiūlyti meno gerbėjams“, – vylėsi aukciono vadovė.
Lietuviai noriai investuoja į meno kūrinius
Vilniaus aukcionai pradėti rengti 2007 metais. Pradžia buvo nelengva, nes tada Lietuvoje dar mažai kas suprato, kaip juose parduodama ir perkama. Daugumai toks renginys kėlė asociacijų su filmu, sukurtu pagal I.Ilfo ir J.Petrovo romaną „Dvylika kėdžių“.
Prasidėjus sunkmečiui kūrinių pardavimas aukcionuose kuriam laikui liovėsi, mat meno rinka labai jautri ekonomikos neramumams.
Sunkmečiui pasibaigus žmonės vėl ėmė investuoti į meną, Vilniaus aukcionai dabar jau rengiami kas tris mėnesius. Kartais jie būna specializuoti, pavyzdžiui, skirti antikvarinėms knygoms ir žemėlapiams arba fotografijai.
Penktadienį Tolerancijos centre vyks jau 38-asis Vilniaus aukcionas, jame siūloma daugiau kaip 180 darbų.
Brangiausias Vilniaus aukcione iki šiol parduotas kūrinys – A.Žmuidzinavičiaus paveikslas „Dzūkų kaimelis“, už kurį nepagailėta 53 579 eurų.
Tarp brangiausiai parduotų kūrinių – ir P.Kalpoko darbas „Rudeniškas peizažas“. Už jį pirkėjas atseikėjo 20 273 eurus.
