Automobilių prekeivis rezga skolų voratinklį

„Man labai skaudu, kad šiam žmogui aš patikėjau visas savo santaupas“, – apie 53-ejų R.Zemenauską kalbėjo kultūristas ir treneris Artūras Bartkus.

Šis sportininkas – vienas iš nemažo būrio žmonių, negalinčių atgauti skolos iš bendrovės „Sir Capital“ vadovo.

Šiuo metu R.Zemenauskas žada į Lietuvą gabenti naujus, patikimus ir ekonomiškus Azijos šalyse surinktus elektromobilius.

Apie grandiozinius planus kalbantis, pažintimis ir ryšiais pasaulyje besigiriantis Vievio gyventojas kuria klestinčio žmogaus įspūdį.

Tačiau galimiems investuotojams ir pirkėjams vyriškis nutyli, kad jo turtas yra areštuotas, o paskui velkasi ilgas skolų šleifas.

Sportininkas A.Bartkus keikia dieną, kai sutiko R.Zemenauskui, kurį neblogai pažinojo, paskolinti 69 tūkstančius eurų.

Didžiąją dalį šios sumos gyvendama Jungtinėse Amerikos Valstijose uždirbo A.Bartkaus motina. Kita dalis – paties trenerio asmeninės santaupos.

Tuo metu R.Zemenauskas buvo neva užčiuopęs aukso gyslą – iš Jungtinių Arabų Emyratų į Europą gabeno ir pelningai parduodavo prabangius automobilius. Kur dingo investuoti pinigai, niekas nežino.

„Jis nuolat pasakojo apie visokias priežastis, dėl kurių negali grąžinti man skolos, – tai verslo partneriai įsipareigojimų nevykdo, tai JAV dolerio kursas nepalankus. Vis minėjo grandiozinius verslo planus, kuriuos įgyvendinęs atsiskaitys su manimi. Tačiau kuo toliau, tuo labiau jo kalbos primena fantazijas“, – kalbėjo sportininkas.

A.Bartkus sugaišo nemažai laiko, kol jam pavyko teisme įrodyti skolą ir gauti vykdomąjį raštą. Tačiau niekas nepasikeitė.

„Kalbėdamas su juo nuolat girdžiu pažadus grąžinti man skolą. Tačiau tai tęsiasi nuo 2008 metų. Šis žmogus gyvena kitų sąskaita, manipuliuodamas paskolomis ieško vis naujų aukų“, – patikino kultūrizmo treneris.

Sportininkas įsitikinęs, kad skolą padėtų atgauti nebent atitinkamas teisėsaugininkų dėmesys. Ledai pajudėtų pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

69 tūkstančių eurų neatgaunantis A.Bartkus, pabandęs griežčiau kalbėti su R.Zemenausku ir užsiminęs jam, kad teks kreiptis į teisėsaugos institucijas, sulaukė skolininko reakcijos.

„Jis mane ėmė provokuoti – klausė, ar jam grasinu. Žmogus pasirinko keistą strategiją – ginasi puldamas“, – sakė kultūrizmo treneris.

Analogišką klausimą – ar prašymą grąžinti skolą reikėtų vertinti kaip grasinimą, iš R.Zemenausko išgirdo ir solidžios pinigų sumos neatgaunantis Kauno verslininkas.

„Ko gero, šis veikėjas įrašinėja pokalbius, galbūt laukia progos, kai apėmus emocijoms išsiverš ne visai etiška frazė“, – svarstė kaunietis.

„Skaudulys jau praėjo, gyveni ir mokaisi. Labiausiai norėčiau, kad į šio veikėjo pinkles nepakliūtų daugiau žmonių. Tik keista, kad prokuratūra iki šiol tinkamai neįvertino jo veiksmų“, – kalbėjo vilnietis verslininkas Gytis Trinkūnas.

Bendrovės „BNA Grupė“ vadovas prarado nemažai pinigų. Viltis atgauti iš R.Zemenausko skolą vis labiau blėsta, nors teismas ją priteisė ir išdavė vykdomąjį raštą.

„Ką man su tuo raštu daryti – pasikabinti ant sienos? Kodėl Lietuvoje iki šiol nėra bendros sistemos, parodančios, kiek ir kam žmogus yra skolingas.

Nors esmė – ne pinigai, jie uždirbami. Skaudžiausia, kai tave apgauna žmonės, kuriais pasitikėjai. Gaila ir tų žmonių, kurie susitaupo tam tikrą pinigų sumą ir ją praranda“, – svarstė G.Trinkūnas.

Pašnekovas mano, kad R.Zemenauskas daro verslą niekuo nerizikuodamas. Mat visas jo turtas jau kelis kartus areštuotas, jam nėra ko prarasti.

Jis su kartėliu prisimena pažintį su R.Zemenausku. Nors ir jam, ir kitiems apgautiems žmonėms nėra smagu pripažinti tapus apsukraus veikėjo aukomis.

„Jis buvo pažįstamas su įtakingais žmonėmis. Kai vienas verslas žlugo, griebėsi kito. Sakydavo, kad pinigai bus investuoti į verslą, o galėjo juos naudoti skoloms padengti. Jis veikia tarsi romano „Aukso veršis“ veikėjas Ostapas Benderis“, – kalbėjo bendrovės „BNA Grupė“ vadovas.

Sostinės verslininkas Gintaras Rinkevičius taip pat turi mažai vilties atgauti prarastus pinigus.

„2009–2010 metais R.Zemenauskas pasiūlė investuoti į prekybos automobiliais verslą. Važinėjome į Jungtinius Arabų Emyratus, ilgai rengėme sutartis, jas pasirašėme ir mus apgavo.

Investavome daug laiko ir pinigų, o likome be nieko“, – prisimena G.Rinkevičius.

Jam nesunkiai pavyko skolą įrodyti teisme. Tada vilniečio reikalavimu 150 tūkst. litų (43,4 tūkst. eurų) vertės R.Zemenausko šeimos turtas buvo areštuotas.

Kai jie ieškojo partnerių tarptautiniam automobilių prekybos verslui, R.Zemenauską jau slėgė skolų našta.

Pažintį su R.Zemenausku su kartėliu prisimena ir 29 tūkst. eurų jo dėka praradęs kaunietis, bendrovės „Videotronas“ vadovas Gintautas Klupšas.

„Su R.Zemenausku mane suvedė žmogus, kurį pažinojau net 20 metų ir juo pasitikėjau. Jis laidavo už R.Zemenauską“, – prisimena G.Klupšas.

Vievio gyventojas įkalbėjo kaunietį paskolinti asmenines santaupas – 100 tūkst. litų (29 tūkst. eurų).

„Kelis mėnesius jis mokėjo palūkanas, o paskui dingo. Nukentėjo ir tas žmogus, kuris už jį laidavo. Ką padarysi, gyveni ir mokaisi.

Taupiau juodai dienai, o ji atėjo netikėtai – mane apvogė“, – atsiduso kaunietis.

Verslininkas apgailestavo, kad iš R.Zemenausko už skolą nepaėmė siūlyto prabangaus automobilio: „Šia galimybe nepasinaudojau. Visą laiką girdėjau pažadus, kad skola bus grąžinta.“

Bankui įkeistame, daugybę kartų areštuotame didžiuliame name Vievyje su šeima gyvenantis R.Zemenauskas puikiai žinomas Trakuose dirbančiai antstolei Marijai Lekstutienei.

Paklausta, ar jam savo pinigus patikėję žmonės turi galimybių atgauti savo turtą, antstolė giliai atsiduso.

„Skolų pilna nuo senų laikų, visas turtas areštuotas, ką nors atgauti realių šansų turbūt nėra“, – pripažino M.Lekstutienė.

Antstolė dar 2011-ųjų pabaigoje vyko į R.Zemenausko namus, aprašė surastą turtą ir jį pardavė.

Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, tąkart pavyko parduoti verslininko šeimos namuose buvusius baldus ir du plazminius televizorius.

„Mano žiniomis, gyvenamasis namas, kuriame gyvena šis žmogus, priklauso bankui. Jeigu būtų galima jį parduoti, tai jau būtų padaryta.

Skolų yra labai daug, o turto, kurio būtų galima ieškoti, nebėra. Situacija yra beviltiška“, – tvirtino antstolė M.Lekstutienė.

Antstolė mano, kad nemažas pinigų sumas besiskolinantis ir skolų negrąžinantis veikėjas turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tai esą vienintelis būdas sutramdyti tariamus verslininkus.

R.Zemenausko atžvilgiu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas.

Tada į policiją kreipėsi pinigų už R.Zemenauskui parduoti patikėtą prabangų automobilį „Dodge RAM 2500“ neatgaunantis kaunietis Ričardas Mežinis.

Pirkimo ir pardavimo sutartyje Vievio gyventojo prašymu buvo nurodyta 20 tūkst. litų suma, o dėl likusios – 122,5 tūkst. litų sumos jis pasirašė skolos raštelį.

2012 metų lapkričio 30 dieną šį automobilį už 147,6 tūkst. litų R.Zemenauskas pardavė bendrovei BRC.

Sutartyje nurodyta jo vadovauta jau bankrutuojanti įmonė „Autolita LT“.

Tą pačią dieną „Dodge RAM“ už 165,7 tūkst. litų buvo parduota Šiauliuose registruotai bendrovei.

Ir automobilio, ir solidžios pinigų sumos netekęs R.Mežinis kreipėsi į teisėsaugą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjai 2013 metų pabaigoje nutarė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tik įsikišus R.Mežinio pasamdytam advokatui Gintarui Černiauskui praėjusių metų kovą Vilniaus apygardos teismas šį sprendimą panaikino ir nurodė nagrinėti kauniečio pareiškimą dėl sukčiavimo.

Vilniaus prokurorai pateikė skundą teismui. Jame argumentuojama, kad tai ne nusikaltimas, o tik civiliniai santykiai. Motyvuota tuo, kad automobilį „Dodge RAM“ parduoti R.Zemenauskui davė pats R.Mežinis, o skolą jau pripažino teismas.

Šių metų sausio pabaigoje Vilniaus apygardos teismo teisėjas, buvęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas galutine nutartimi savo kolegų skundą patenkino.

„Padėtis daugiau nei absurdiška. Kas iš to, kad teismas priteisė 142,5 tūkst. litų, jeigu atgauti pinigų iš to veikėjo nėra jokių galimybių“, – stebėjosi R.Mežinis.

Jau kurį laiką R.Zemenauskas viešai skelbia tieksiantis Lietuvai pigius elektromobilius, kurių kaina sieks 15–20 tūkstančių eurų.

„Nuo 2011 metų užsiimu elektromobiliais. Dalyvavome ir parodoje Varšuvoje, ir Latvijoje vykusiame aplinkos apsaugos ministrų susitikime. Elektromobilių tema Lietuvoje dar nėra populiari, o pirmiesiems verslo žingsniams reikia daugiau lengvatų“, – kalbėjo R.Zemenauskas.

Jis tikino nemažai laiko praleidęs Kinijoje, kur esą pasirašė atstovavimo sutartį su automobilių gamintojais.

„Tai bus du – italų ir amerikiečių gamybos modeliai. Tai nauji modeliai, jų pavadinimų dar nenorėčiau atskleisti. Mes būsime vieninteliai atstovai Baltijos ir Skandinavijos šalyse“, – tikino bendrovės „Sir Capital“ vadovas.

Verslininkas pristatyti šiuos elektromobilius žadėjo dar gegužę, vėliau planus nukėlė liepai, o dabar mini spalio pabaigą.

Anksčiau sakęs, kad ieško investuotojų tarptautiniam verslui plėtoti, šiuo metu jis tikina pinigų surinkęs pakankamai. Esą teliko elektromobilius sertifikuoti Europos Sąjungos rinkai.

Vievio gyventojas neslepia siekiantis dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose ir elektromobilius iš Azijos siūlyti valstybinėms įstaigoms.

„Jie atitiks viešųjų pirkimų reikalavimus“, – sakė R.Zemenauskas.

Lietuvos automobilių rinkai perversmą žadantis vyriškis nesikuklino. Pareiškęs, kad kurį laiką dirbo Jungtiniuose Arabų Emyratuose, jis gyrėsi ir ryšiais: „Turiu pasirašęs sutartis su visais japonų ir korėjiečių gamintojų atstovais.“

Skelbimų tinklalapiuose jau atsirado pranešimų apie bendrovės „Sir Capital“ parduodamus elektromobilius.

Tik antstolių areštuotą 15 metų senumo automobilį BMW X5 turinčios bendrovės „Sir Capital“ vadovo planai kelia juoką nuo jo nukentėjusiems žmonėms. Vievio gyventojui pagal kreditorių reikalavimus yra iškeltos net 9 vykdomosios bylos.

R.Zemenauskas visas savo skolas vadino nesėkmių versle padariniais, dėl kurių esą kalti bankai ir kiti automobilių pardavėjai.

„Nėra nė vienos skolos, kuri būtų panaudota mano asmeniniais ar nusikalstamais tikslais. Jeigu būčiau pats tuos pinigus paėmęs, sėdėčiau kalėjime“, – teigė skolose skendintis veikėjas.

Jis pasakojo 2012 metais turėjęs konfliktą su partneriu, Lenkijos piliečiu, dėl to esą bankrutavo jo įmonė „Autolita LT“. O bankas neva kaltas dėl jo Vievyje įkurto automobilių centro nesėkmės.

Paklaustas, kaip sekasi plėtoti verslą neturint jokio turto, R.Zemenauskas sutriko: „Man jo nereikia. Gyvenu ne dėl pinigų.“

Pinigus skolinusius žmones beviltiškoje padėtyje palikęs veikėjas savo kaltės neįžvelgia, o kreditoriams net grasina teismais.

„Tai 2008–2009 metų skolos. Jie gaudavo procentus, tada buvo gerai. O kai verslas žlugo, ėmė reikšti pretenzijas. Tai aš juos galėčiau į teismą paduoti už procentų ėmimą ir mokesčių nemokėjimą. Šie žmonės dar pagalius bando į ratus man kaišioti“, – piktinosi R.Zemenauskas.