Apšepęs, nudriskęs, reikalingas remonto, toli nuo miesto ir darbų. Tokį butą Klaipėdos rajonas ketina pasiūlyti nuo karo bėgantiems sirams. Tiesa, žada jį paremontuoti.
Skurdžiuose namuose apsigyventi norėtų ir penkerius metus socialinio būsto laukianti judrėniškė Rima Vištartaitė. Ar moters svajonė išsipildys? Ar trijų kambarių butas atiteks pabėgėliams? Klaipėdos rajono savivaldybė neskuba spręsti.
Buto pliusas – nekiauras stogas
Priešpiet Judrėnų miestelis ramus. Gyvybės įneša gatve į valgyklą žingsniuojantys Judrėnų Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos mokiniai. Vaikai su visais sveikinasi – tai miestelyje įprasta.
Tiesiai priešais mokyklą – dviejų aukštų, keturių butų sovietmečiu statytas namas. Matosi, kad name gyvena sporto mėgėjų – sode mėtosi futbolo ir krepšinio kamuoliai, prie stulpo pritvirtinta nušiurusi medinė krepšinio lenta su metaliniu lanku.
„Dvi daugiavaikės šeimos ir mokytoja“, – trijų butų gyventojus apibūdino Judrėnų seniūno padėjėja Juzefa Bružienė. Išsitraukusi raktus, ji atvėrė ketvirtojo buto – vienintelio rajone laisvo socialinio būsto – duris.
Mažas prieškambaris vedė į tris kambarius – virtuvę bei du gyvenamuosius – ir vonią su tualetu. „Gerą butą turim, aišku, remontas reikalingas“, – sakė seniūno padėjėja.
Virtuvė, matyti, neseniai patvarkyta. Sienos ir lubos baltos, šalia pečiaus įrengta kriauklė, pro langus matyti ūkinis pastatas ir sodas.
Didžiajame kambaryje anksčiau gyveno vaikai. Ant atplyšusių tapetų dar likę vaikų piešiniai, durys papuoštos gėlių ornamentais.
Trečiajame, kiek mažesniame kambaryje, įsiviešpatavęs pelėsis. „Metus niekas negyveno, niekas nešildė“, – aiškino judrėniškė. Butas šildomas malkomis.
Rimtas buto pliusas, kad pro stogą nebėga vanduo.
Anksčiau šiame bute gyveno šeima su šešiais vaikais. Kai jie išsikraustė, butas, anot Klaipėdos rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Audriaus Kampo, pernai buvo pasiūlytas 3 žmonėms. Nė vienam būstas nepatiko.
Šiemet vienintelis laisvas likęs Klaipėdos rajono socialinis būstas nebuvo pasiūlytas nė vienam. Eilėje gauti socialinį būstą – per 120 rajono gyventojų. „Pasikeitė tvarka, tebesitvarkom naujus įkainius, skaičiuojam koeficientus“, – kodėl per devynis mėnesius niekam iš laukiančiųjų nepasiūlė buto, aiškino A.Kampas.
Kai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, dar ieškodama vietų pabėgėliams iš Ukrainos, savivaldybių paklausė apie laisvus socialinius būstus, Judrėnai atsidūrė sąraše. Tačiau būstas laisvas ne todėl, kad nebūtų norinčių jame gyventi, o todėl, kad valdininkai neturėjo laiko pasiūlyti būsto visiems jo laukiantiems.
Būstas Judrėnuose – vienintelis butas, kurį Klaipėdos rajonas kol kas gali pasiūlyti pabėgėliams.
Judrėnuose – sambrūzdis
Sprendimas priimti pabėgėlius sukėlė diskusijas miestelyje. Kai judrėniškiai vietiniame laikraštyje perskaitė, kad valdžia socialinį būstą ketina duoti pabėgėliams, sujudo: „Kodėl neduoda mūsų Rimutei?“
Rimutė – du nepilnamečius sūnus auginanti daugiavaikė mama R.Vištartaitė, kuri apie socialinį būstą svajoja jau penkerius metus. Moteris Judrėnuose nuomojasi butą, dirba pas žmones pagalbine darbuotoja.
„Pikta, labai pikta, – jausmus dėl pabėgėliams pažadėto buto liejo vieniša motina. – Geriau duotų man ar kitam žmogui su daugiau vaikų. O pareis kiti.“
Jai socialinis būstas būtų išsigelbėjimas. Moterį vargina nerimas, kad iš nuomojamo būsto ją gali bet kada išprašyti. Be to, nuoma už socialinį būstą gerokai mažesnė. Paskutinė jo gyventoja per mėnesį temokėjo 20 litų (apie 6 eurus).
Judrėniškės negąsdina buto išvaizda – susitvarkytų. Ji ne kartą mėgino kreiptis į savivaldybę, bet visada sulaukdavo patarimo laukti. Dabar moteris yra 82-a laukiančiųjų sąraše.
„Gaila ir tų pabėgėlių, bet ir pas mus yra žmonių, kurie norėtų čia gyventi“, – Rimai antrino seniūno padėjėja J.Bružienė.
Pabėgėliams geriau mieste
Seniūno padėjėja abejojo, ar pabėgėliams tiks butas nuošaliame kaimelyje. „Nemanau, kad čia ir eis tie pabėgėliai, – pripažino J.Bružienė. – Miestelis toli nuo rajono centro, kas jiems čia vertėjaus? Trūksta darbų – savi neturi, o svetimi? Nemanau, kad jie mokės karves milžt. Reikia gerų darbininkų, o ne tokių, kur neaišku, ką sugebės dirbti.“
Judrėnų parduotuvės savininkas Gintas Martinkus taip pat abejojo, ar pabėgėliams jų miestelis bus tinkama vieta: „Pabėgėliai turi bendrauti. Jei čia jie atvažiuos, su kuo bendraus? Kaime juos gali įžeisti. Anglišką blogą žodį visi moka pasakyti. Be to, ką žmonės čia veiks? Kaip kalbėsimės? Aš nemoku angliškai.“
Vyras taip pat ragino parūpinti pabėgėliams padoresnius būstus: „Jei jau atkeliam, tai atkelkim į padorią vietą, padorų butą. Negali žmones atkelti į tokį. Nesityčiokit iš žmonių. Atkelsime žmogų į butą, vertą 1000 litų, o planuojama pašalpa – 600 eurų. Čia prasilenkia su sveiku protu.“
Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas pasakojo, kad iki šiol socialinio būsto Judrėnuose žmonės atsisakydavo, nes jis toli nuo galimų darbo vietų. Jo manymu, ir su pabėgėliais atsitiks tas pat: „Manau, kad jie įsikurs trumpam, nes darbo nėra. Jie ten galėtų apsistoti trumpam laikotarpiui. Galės ten pagyventi keletą mėnesių, o paskui ieškoti, kur išeiti. Turės nuompinigius ir galės laisvai pasirinkti, kur gyventi. Praktika rodo, kad pabėgėliai dažniausiai įsikuria didžiuosiuose miestuose.“
Pagal galiojančius teisės aktus, kol kas savivaldybė socialinį būstą gali suteikti tik rajono gyventojams. Kad būste galėtų apsigyventi pabėgėliai, jis turi būti išbrauktas iš socialinių būstų sąrašo. Kada savivaldybė tai padarys, neaišku.
„Kai bus kvota ir pasakyta, kiek (pabėgėlių) mes privalome priimti, tada ir priimsime sprendimus“ – sakė rajono meras.
