Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud 54 metų kaunietį
iškilmingai paskelbė Prancūzijos garbės konsulu Kaune.
R.Žaliūnas – pirmasis lietuvis, kuriam Prancūzijos vadovai skyrė eiti
tokias garbingas pareigas.
Pasveikinti R.Žaliūną atvyko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo
nariai, Kauno valdžios atstovai, medikų bendruomenės nariai,
verslininkai, žinomi visuomenės atstovai, garbės konsulo bičiuliai.
„Į jus Prancūzijos ambasada jau prieš kurį laiką atkreipė dėmesį. Esate
Prancūzijos draugas, asmuo, kuris perteikia kultūrą, bendradarbiavimą.
Garbės konsulo paskyrimas yra itin reikšmingas žingsnis stiprinant
Prancūzijos ir Lietuvos ryšius“, – kreipdamasis į R.Žaliūną kalbėjo
Philippe Jeantaud.
Seimo pirmininkė L.Graužinienė tvirtino, jog skirdami šias pareigas
R.Žaliūnui prancūzai pataikė tiesiai į dešimtuką.
„Tikriausiai nė negalėjote pagalvoti, kad šiuo žingsniu laimėsite viso
Kauno simpatijas. Noriu pasveikinti jus teisingai pasirinkus“, –
kalbėjo L.Graužinienė.
Seimo pirmininkė negailėjo gražių sveikinimo žodžių ir naujai paskirtam
Prancūzijos garbės konsului: „Žinant jūsų atsakingumą ir patirtį,
tikiu, kad jus lydės sėkmė“.
R.Žaliūnas į susirinkusius svečius per iškilmes kreipėsi prancūziškai.
Tapęs garbės konsulu ne vieną kalbą mokantis rektorius būtent prancūzų kalbai
tobulinti žada skirti dar daugiau dėmesio.
Savo būsimą veiklą jis vertina kaip labai prasmingą darbą, stiprinant
Prancūzijos ir Lietuvos santykių suderinamumą per tarpusavio supratimą
ir pagarbą, skatinant bendradarbiavimą įvairiose srityse.
„Garantuoju, kad mano žmona bus pirmoji, atvėrusi namų duris į bėdą
patekusiam prancūzui“, – šmaikštavo R.Žaliūnas.
Jis pabrėžė, jog Lietuvos vardas žinomas jau per tūkstantį metų, XV-ame
amžiuje Lietuva buvo didžiausia Europos valstybė, o Lietuvą ir
Prancūziją siejo bendri ryšiai nuo kunigaikščio Vytauto laikų, tačiau
kol kas mūsų šalis daugeliui prancūzų yra paslaptinga žemė, vis dar
nepažinta Europos dalis.
„Lūžis įvyko 2004 metais, Lietuvai įstojus į ES, tuomet pajutome
Prancūzijos dėmesį, o pirmininkavimo ES išvakarėse šio dėmesio rodymo
pagreitis didėjo“, – kalbėjo R.Žaliūnas.
Prancūzijos garbės konsulas tikino, jog LSMU ne vienus metus įgyvendina
frankofoniškąsias iniciatyvas. Šioje aukštojoje mokykloje yra per 150
prancūzų kalbos besimokančių studentų. LSMU gimnazijoje mokoma
sustiprintos prancūzų kalbos.
Šia linkme žadama eiti ir toliau, kad bendradarbiavimas tarp dviejų
šalių galėtų plėtotis jau vidurinio mokslo pakopoje gausinant
prancūziškai kalbančio jaunimo gretas.
„Sparčiai besivystančių ateities rinkų – prancūzakalbio pasaulio šalių
ir įvairių frankofoniškųjų institucijų, fondų, asociacijų,
nevyriausybinių organizacijų ir įmonių teikiamos profesinės galimybės
netampa neišsipildančiomis svajonėmis“, – įsitikinęs R.Žaliūnas.
Kaunietis viešai padėkojo visiems prisidėjusiems, kad Lietuvos ir
Prancūzijos ryšiai gyvuotų, Lietuvos ir Kauno vardas kuo dažniau
skambėtų svečioje šalyje.
„Kaunas gali didžiuotis titanišku Robero Shumano centro įdirbiu,
asmeniniais LSMU kanclerio akademiko Viliaus Grabausko ir profesoriaus
Alvydo Laiškonio nuopelnais, o Kauno miesto savivaldybė Kauno ir
Grenoblio bendradarbiavimu“, – sakė R.Žaliūnas.
Glaudesni Lietuvos ir Prancūzijos santykiai megztis pradėjo 1992
metais, kuomet Kauno medikų delegacija išvyko į stažuotę Prancūzijoje,
Lilio mieste.
