Teismo nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškintų, ar Seimo statuto 15 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai.
Toks klausimas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjui Ryčiui Krasauskui kilo, nes straipsnyje yra numatytas tik atvejis, kad už tam tikrą praleistų posėdžių skaičių Parlamentarui atlyginimas gali būti mažinamas trečdaliu, tačiau nėra aiškiai nurodyta, kaip alga turi būti mokama, jei Seimo narys iš viso nevaikšto į Seimo posėdžius.
„Seimo statute nėra aiškiai apibrėžta, pagal kurį straipsnį Seimo nariui gali būti nemokamas atlyginimas arba sustabdytas, todėl teismo nuomone, Seimo statute turi būti sureguliuota tvarka ir nustatyta, kokiu atveju Seimo nariams atlyginimas gali būti iš viso nemokamas“, – aiškino teisėjas R.Krasauskas.
Jis taip pat pabrėžė, kad darbe nesirodantys Seimo nariai neturi gauti atlyginimo, tačiau ši nuostata turi būti apibrėžta konkrečiai.
Netrukus N.Venckienės skundas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo bus perduotas Konstituciniam Teismui, kuris nuspręs ar šis klausimas yra vertas jo nagrinėjimo.
Jei teismo kreipimasis bus priimtas, jo nagrinėjimas Konstituciniame Teisme gali užtrukti apie metus.
Teigia, kad dirbo iš užsienio
Nors 2013 metų balandžio 8 dieną iš Lietuvos pasprukusi N.Venckienė daugiau kaip metus nesirodė savo darbo vietoje, teismui atsiųstame skunde ji bando įrodyti, kad visą tą laiką dirbo, todėl Parlamentas jai privalo mokėti, kaip ir kitiems Seimo nariams.
Darbu ji vadina įstatymo pataisas ir pataisų projektus, kuriuos ji kūrė pabėgusi iš Lietuvos, o jos vardu Seime juos registruodavo kiti jos įkurtos partijos „Drąsos kelias“ nariai.
Nors nei vienas iš šių projektų nebuvo priimtas, senelius Amerikoje prižiūrinti N.Venckienė paskaičiavo, kad nuo 2013 metų gegužės iki 2014 metų birželio 19 dienos, kai ji oficialiai vis dar buvo Seimo narė, valstybė jai liko skolinga 29 tūkstančius 916 eurų (103 tūkstančius 295 litus).
N.Venckienė iš Seimo pageidavo ne tik esą jos uždirbto atlyginimo, bet ir reikalavo, kad jai būtų sumokėtas vidutinis Seimo nario atlyginimas už visą pradelstą laikotarpį bei 5 procentai palūkanų, kurie turi būti skaičiuojami nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo.
Išmesta, nes pažeidė Konstituciją
„Seimo nario veikla yra nenutraukiama. Įstatymų projektai yra tikm vienas iš Seimo nario darbo epizodų. N.Venckienė nevaikščiojo į Seimo posėdžius, į Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius, todėl ji tinkamai neatstovavo rinkėjams ir negali gauti atlyginimo“, – įsitikinęs Vidmondas Vėgelis.
Pasak Seimo Kanceliarijos atstovo, tai, kad N.Venckienė netinkamai vykdė savo pareigas pernai birželio 3 dieną pasisakė Konstitucinis teismas, kuris nusprendė, kad be priežasties neidama į darbą N.Venckienė sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
„Jei Seimo narys be pateisinamos priežasties neateina į posėdžius, jis juos gali sužlugdyti. Jei nebus kvorumo, įstatymai liks nepriimti. Be to, mokėti jai atlyginimą būtų nesąžininga kitų Seimo narių, kurie dirbo, ėjo į posėdžius, atžvilgiu“, – teisme kalbėjo V.Vėgelis ir pasiūlė N.Venckienės skundą atmesti kaip nepagrįsta.
Iš viso N.Venckienė yra praleidusi 115 Seimo posėdžių bei 59 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžius.
Kreipėsi ne tuo adresu
Tai jau antras N.Venckienės skundas, kurį nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Praėjusią savaitę teismas atmetė jos skundą dėl esą neišmokėto atlyginimo Kauno apygardos teisme.
Daugybe nusikaltimų įtariama N.Venckienė teigia, kad teismas jai liko skolingas, nes 2009 metais teisėjams buvo apkarpyti atlyginimai ir ji sumažinta alga turėjo tenkintis iki 2012 metų liepos 2 dienos, kai sukdama į politiką pati pasiprašė prezidentės Dalios Grybauskaitės atleidžiama iš teisėjo pareigų.
N.Venckienė įsitikinusi, kad ją esą nuskriaudęs Kauno apygardos teismas yra skolingas 15 tūkstančių 516 eurų (53 tūkstančius 574 litus), tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad savo pinigų bėglė ieško ne ten, kur reikėtų.
Teismas atmetė jos skundą, nes pagal priimtą Kompensavimo įstatymą N.Venckienė dėl per krizę sumažinto atlyginimo kompensavimo turėtų kreiptis į savo buvusią darbovietę – Kauno apygardos teismą.
Jei teismas nuspręs, kad atlyginimas įtariamai nusikaltėlei priklauso, jis jai būtų išmokėtas per penkis metus.
