Aukoms – pagalbos mygtukai, skriaudikams – jokių nepatogumų

Planuojama, kad pagalbos mygtukai būtų nemokamai dalijami smurtą patyrusioms moterims ir potencialioms aukoms.

Šie įrenginiai veiks taip, kad leis iš karto, vos pasiuntus pavojaus signalą, nustatyti aukos buvimo vietos koordinates, judėjimo kryptį, o visa informacija būtų perduodama į policijos registrą bei bendros pajėgų valdymo sistemos žemėlapį.

Gavęs pagalbos signalą budėtojas sistemos ekrane matys ne tik informaciją apie auką, bet ir kas yra galimas smurtautojas, kokios jam taikomos apsaugos priemonės, koks rizikos laipsnis ir visą kitą reikalingą informaciją.

240 tūkst. eurų investicijos šių prietaisų sistemai įdiegti Lietuvą pasieks iš Norvegijos fondų.

Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vyriausiasis specialistas Vytautas Lamauskas, kalbėdamas apie naujas pagalbos priemones, sakė: „Policijos darbuotojai pagal atitinkamas metodikas turėtų atrinkti didžiausią rizikos veiksnį turinčias smurto aukas dėl pakartotinio arba galimo smurto. Kalbu apie šeimas, kurių artimoje aplinkoje gali būti smurto atvejų. Tokiems žmonėms ir bus išduodami pagalbos mygtukai.“

V.Lamausko teigimu, pagalbos mygtukus žmonės galės turėti su savimi, kad ir  kur būtų. Grėsmės akivaizdoje paspaudus mygtuką pagalbos prašymas bus siunčiamas policijai.

„Iš tokio aparato sklindantis signalas iš karto siunčia informaciją apie pagalbos reikalingo žmogaus buvimo vietą, o policijos pareigūnas tuo metu gali nedelsdamas į tą vietą pasiųsti policijos pajėgas. Policijos budėtojas savo ekrane taip pat matys tam tikrą informaciją, kuri bus suvedama į įrenginį. Tai bus aukos kontaktiniai duomenys, faktinės aplinkybės, dėl kurių gali kilti pavojus ar smurto grėsmė, bei informacija apie galimą smurtautoją ir kokios jam taikomos kardomosios priemonės“, – sakė V.Lamauskas.

Policijos budėtojai matys net tai, kuria kryptimi juda asmuo, turintis pagalbos mygtuką. „Žmogų bus galima surasti su juo net nekontaktuojant“, – sistemos privalus vardijo pareigūnas.

Paklaustas apie tokios sistemos trūkumus pašnekovas sakė, kad problemų gali kilti dėl piktnaudžiavimo. „Blogai, jeigu žmonės spaudinės šiuos mygtukus be reikalo ar duos juos pažaisti vaikams. Į tai bus reaguojama, o prieš išduodami pagalbos mygtukus supažindinsime su jų veikimu ir aplinkybėmis, kada reikia kviesti pagalbą.

Jeigu pagalba daug kartų bus kviečiama be reikalo, pareigūnai, gavę signalą, gali pamanyti, kad štai vėl žaidžiama, tad instruktažas būtinas. Noriu pabrėžti, kad bus reaguojama į kiekvieną paspaudimą“, – sakė V.Lamauskas.

Pašnekovo teigimu, viešojoje erdvėje buvo diskusija apie tai, kad tokių mygtukų išdalijimas potencialioms aukoms gali sukelti smurtautojų pyktį ir atitinkamą reakciją matant, kad smurto auka gali labai greitai išsikviesti pagalbą. „Mes manome priešingai – toks įrenginys turės prevencinę reikšmę. Apie tai, kad galima smurto auka jį turi, mes informuosime ir smurtautoją. Tai bus tam tikras priminimas, kad jei jis kels grėsmę galimai smurto aukai, kontakto su policijos pareigūnais išvengti nepavyks“, – teigė V.Lamauskas.

Pareigūnai jau turi pirmojo šių metų pusmečio duomenis apie galimus smurto atvejus artimoje aplinkoje. „Šių skaičių negalime tapatinti su paties smurto faktais, nes tam tikrais atvejais paaiškėja, kad smurto artimoje aplinkoje nebuvo.

Pavyzdžiui, kaimynai, girdėdami už sienos triukšmą, praneša apie smurtą artimoje aplinkoje, ir tada paaiškėja, kad kiti du kaimynai pešasi nepasidalydami puslitrio. Per pirmąjį šių metų pusmetį esame sulaukę apie 18 tūkst. pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Tiek turėjome per visus 2012 metus, kai smurto artimoje aplinkoje įstatymas buvo tik įsigaliojęs“, – sakė kalbintas pareigūnas.

Vilniaus moterų namų vadovė Lilija Henrika Vasiliauskienė, kalbėdama apie pagalbos mygtukų projektą, sakė: „Apmaudu, kad vėl imamasi spręsti problemas ne nuo to galo. Nuolat skundžiamasi, kad trūksta lėšų, ir visiškai neįsiklausoma į pagalbą smurto aukoms teikiančių organizacijų nuomonę, nors būtent jos tiesiogiai susiduria su šia situacija. Nesuprantama, kodėl turime žengti žingsnį atgal itin pažangiu veiklos etapu?“

Pašnekovės teigimu, per pastaruosius ketverius metus šalies pareigūnai nuveikė labai didelį darbą kovodami su smurtu artimoje aplinkoje: „Pareigūnai tikri šaunuoliai, greitai reaguojama į skambučius, nedelsiant vykstama į įvykio vietą, bet vėl imamės tobulinti tai, ką jau ištobulinome. Šiuo metu situacija tokia, kad po lemtingojo skambučio viskas sustoja ilgam laikui.“

Anot L.H.Vasiliauskienės, būna atvejų, kai ikiteisminis tyrimas užtrunka pusmetį ir ilgiau. „Niekam neįdomu, kad tam turėtų būti skiriamos 48 valandos ir numatytos visos būtinos apsaugos priemonės. Turėtume siekti realios apsaugos, o ne tiesiog įsikišimo. Pastarasis veiksmas neblogai subalansuotas, bet tai, kas vyksta paskui, labai nuvilia aukas.“

Pagalbą smurto aukoms teikiantys nevyriausybinių organizacijų darbuotojai pastebi, kad su smurto artimoje aplinkoje atvejais dirba neapmokyti tyrėjai, kurie dažnai turi išankstinių nuostatų aukos atžvilgiu ir vadovaujasi įtariamojo nekaltumo prezumpcija.

„Mūsų įstatymas yra naujos kartos, jis kalba apie nukentėjusio asmens  teisių apsaugą ir jos stiprinimą. Pareigūnai ir patys skundžiasi, kad jiems paliktos tik dvi kardomosios priemonės. Labai svarbu plėtoti bendradarbiavimą su prokuratūra ir teismais, tobulinti aukų apsaugą, kad visos grandys dirbtų išvien, nes dabar negalime užtikrinti apsaugos tęstinumo.

Aukos nusivilia ir nebesikreipia pagalbos – atsiranda bejėgiškumo pojūtis, nes jų pastangos nedavė laukiamo rezultato, o tam tikrais atvejais net pablogino padėtį dėl smurtautojo keršto ir įtikėjimo nebaudžiamumu. Valstybė įsikišo, bet pasakiusi A nesakė B. Pareigūnams turėtų būti rengiami mokymai iš žmogaus teisių srities, tai leistų pažvelgi į situaciją nukentėjusio žmogaus akimis: jį reikia padrąsinti, o ne atvirkščiai – spausti kuo greičiau taikytis su smurtautoju ir moralizuoti „čia tavo vaikų tėvas“. Juk Stambulo konvencijoje aiškiai parašyta, kad tyrimas turi būti atliekamas be jokio išankstinio nusistatymo aukos atžvilgiu“, – kalbėjo pašnekovė.

L.H.Vasiliauskienė teigė, kad teismų požiūris į smurto atvejus taip pat dažnai būna paviršutiniškas: „Niekas neskuba ką nors bausti. Teismai vengia tokias bylas nagrinėti ir labai nedaug jų į teismus patenka apskritai.

Tikrai nemanome, kad  pagalbos mygtukai – netinkama priemonė, bet, kalbant apie nusikaltimą ir žmogaus teisių pažeidimą,  nepatogumų turi patirti smurtautojas, kuriam koks nors įtaisas galėtų būti maunamas ant kaklo, kojos ar segamas prie ausies. Dabar mes vėl apkrauname tą žmogų, kurį įstatymas nurodė saugoti.“

Anot pašnekovės, skiriant šias priemones reikia išskirtinio pareigūnų budrumo, nes gali nutikti taip, kad dėl tokių apsaugos priemonių aukos jaus tik dar didesnį spaudimą ar net patirs papildomą smurtą. „Jeigu bus reikalaujama tą mygtuką atiduoti smurtautojui ar juo nesinaudoti? Jei pats smurtautojas būtų paženklintas  ir jaustų dėl to nepatogumą, visi bendradarbiai matytų, kad jis vaikšto su apyranke, tai būtų prevencija ir švelnus teisių ribojimas. Žmogui nepatinka, kai jis stigmatizuojamas, o dabar pagal seną patriarchalinį modelį vėl kenčia moteris. Ji, o ne smurtautojas,  suvokiama kaip problema. Ji kelia problemų, tad apkabinėkime ją mygtukais“, – ironizavo L.H.Vasiliauskienė.

Anot pašnekovės, pagal austrų modelį Lietuvoje priimtas įstatymas yra labai pažangus, bet kyla klausimas, kodėl nesiryžtama tobulinti lietuviškos sistemos, kuriai trūksta tiek mažai. „Kalbama apie klausimynus, kurie turi padėti įvertinti grėsmę. Grėsmės negalima įvertinti – kur mušama, gali būti užmušta. Vėl susiduriame su individualizuojamu smurtu – Onytę muša labiau nei Marytę, bet mūsų įstatymas nurodo, kad niekas nieko negali mušti – įstatyme įrašyta, jog smurtas yra nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas“, – sakė L.H.Vasiliauskienė.

Anot jos,  Seimas turėtų įteisinti apsaugos nuo smurto orderį. „Policininkas atvyksta į įvykio vietą su dviem lapeliais – raudonu ir žaliu. Žalias – aukai, raudonas – smurtautojui. Juose surašytos abiejų teisės ir pareigos, ir smurtautojas be baudžiamojo proceso iškeldinamas keturiolikai dienų“, – pasakojo L.H.Vasiliauskienė. Anot jos, tokiu atveju neįsijungia laiką vilkinantys baudžiamojo proceso mechanizmai, auka nėra tampoma po nuovadas, nepatiria spaudimo ir nepatogumų, suveikia prevencija. „Jei žmogus turi ką prarasti – darbą, vardą, draugus, tai jis permąsto. Tai paprasta, pigu ir lengva, be to, tai draugiška „pradedančiojo“ smurtautojo atžvilgiu. Jei šių priemonių nepakanka ir smurtas nesiliauja, tada ir ateina baudžiamojo proceso eilė“, – sakė pašnekovė.

Pagalbos mygtukų sistema Norvegijoje pradėjo veikti 2004-aisiais. 2010-aisiais pagalbos mygtukus policija išdavė net 1651 atveju, o 2013 tokių atvejų būta 180. Smurto artimoje aukoms buvo duota apie 10–15 proc. šių prietaisų.

„Nacionalinis policijos direktoratas dar 2007-aisiais pradėjo bandomąjį projektą, skirtą pagalbos gavimo bei elektroninei smurtautojų stebėsenai gerinti. Šiuo metu tai nėra vien trumpalaikis projektas, o prevencinė priemonė, visiškai integruota į mūsų policijos darbo sistemą.

Siekiant apsaugoti aukas ir leisti joms gyventi įprastą gyvenimą, dažniau naudojami stebėjimo prietaisai, tokie kaip specialios elektroninės apyrankės“, – kalbėjo Lietuvoje viešėjusi Heidi Nybo, Nacionalinio policijos direktorato vadovo atstovė.

„Norvegijos vyriausybė itin daug dėmesio skiria žmogaus teisių apsaugai, o smurtas artimoje aplinkoje – šiurkštus šių teisių pažeidimas. Kiekvienas iš prigimties turi būti saugus, tad supratimas, kad smurtas namuose – privatus šeimos reikalas, į kurį visuomenė neturi teisės kištis, iškreiptas ir netoleruotinas. 2013 metais Norvegijoje buvo atliktas tyrimas, kiek smurto artimoje aplinkoje atvejai kainuoja valstybei ir visuomenei. Paaiškėjo, jog ši suma – apie 500–750 milijonų eurų per metus. Didžiąją dalį šios sumos sudaro dėl sveikatos sutrikdymo iš darbo rinkos pasitraukusių asmenų nedarbingumo kompensacijos ir jų nesukuriama ekonominė nauda valstybei, tad natūralu, kad šio nusikaltimo prevencija – itin svarbi tiek socialine, tiek ekonomine prasme“, – sakė Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeris Halvorsenas.

Anot jo, 2009 m. Norvegijos policija dėl smurto šeimoje gavo 2144 pranešimus, 2013 m. – jau 2829, o tai maždaug 32 proc. daugiau. „Didėjantis skaičius – geras ženklas, nes tai reiškia, kad pareigūnai sužino vis daugiau smurto atvejų ir turi galimybių bei  priemonių jiems užkirsti kelią. Deja, šiuo metu tik 20 procentų aukų Norvegijoje praneša policijai apie patirtą smurtą šeimoje, nes  visuomenėje tai vis dar traktuojama kaip gėdingas faktas“, – kalbėjo ambasadorius.

1988 m. į Norvegijos baudžiamąjį kodeksą buvo įtraukta pataisa, pagal kurią aukos pareiškimas policijai nebūtinas – pareigūnai gali imtis tyrimo gavę informacijos apie smurtą šeimoje iš aplinkinių.