34 metų karinės žvalgybos kapitono Liutauro Balčiūno penkerių metų dukrelė, kai kas nors paklausia apie jos tėvą, atsako: „Mano tėvelis numirė“. Kartais pažiūrėjusi vaikišką filmą, kur stebuklingai prisikelia gyvūnai ar kiti herojai, mergaitė užsisvajoja: „Mama, mes pagydysime tėtį ir jis sugrįš namo“.
Tačiau L. Balčiūnas, prieš daugiau kaip dvejus metus staiga miręs per stažuotę JAV kariuomenės bazėje Fort Gordone, jau niekada negrįš namo ir neapkabins savo dukters. Tik kai mergaitė užaugs ir stos į aukštąją mokyklą, ji vėl pajus, kad tėvo vardas ją tebesaugo. Mat amerikiečiai kariai, su kuriais stažavosi lietuvis, pažadėjo rinkti pinigus jo dukters studijoms.
41 metų karo policijos seržanto Remigijaus Jusevičiaus paauglė dukra iki šiol nenoriai eina į mokyklos šventes, nes žino – ten neateis jos pasveikinti ir apkabinti tėtis. Nors nuo jo mirties per karių krepšinio varžybas Rukloje praėjo jau daugiau kaip treji metai, mergaitė su jo netektimi dar nesusitaikė. Su mama apsikabinusios namuose kartais apie jį kalbasi ir abi tyliai verkia.
Visi trys karininkai, ištikimai daug metų tarnavę savo šaliai, mirė per patį jėgų žydėjimą dėl širdies veiklos sutrikimų. Sausumos pajėgų Karaliaus Mindaugo husarų bataliono štabo viršininkas V.Burokas krito prie Seimo rūmų nubėgęs 14 kilometrų maratone. Karinės žvalgybos kapitonas L.Balčiūnas susmuko JAV kariuomenės viešbutyje, kambario vonioje. Kauno įgulos karo policininkas seržantas R.Jusevičius prarado sąmonę Ruklos įgulos Algirdo bataliono sporto salėje.
Visų trijų vyrų sveikata buvo patikrinta Kaune įsikūrusioje Karo medicinos tarnyboje, karininkai buvo pripažinti tinkami tarnybai. Ir tik mirtis atskleidė, kad vyrai turėjo ligą, kuri nebuvo tinkamai gydyta.
„Sveiki nemiršta – jeigu žmogus mirė, vadinasi, jis turėjo ligą“, – paaiškino garsus kardiologas M.Biliukas.
R.Jusevičiaus našlė Asta man pasakojo, kad jos vyrui Karo medicinos tarnyboje, likus pusmečiui iki nelaimės, buvo nustatytas padidėjęs kraujo spaudimas: „Tačiau mano vyrui nebuvo pasakyta, kad tai gali būti rimta, kad gali grėsti gyvybei, kad negalima sportuoti“. Todėl po 24 valandas trukusio budėjimo seržantas buvo pasiųstas į krepšinio varžybas. Per jas ir sustojo jauno karininko širdis.
„Remigijus buvo geras vyras, geras tėvas ir puikus draugas“, – atsiduso Asta.
L.Balčiūno našlė Inga taip pat guodėsi: „Man Liutauro trūksta ne tik dėl buities darbų. Labiausiai pasigendu pokalbių su juo, dvasinio palaikymo“.
Ingą sukrėtė žinia apie sekmadienį staiga mirusį dar vieną jauną karininką, tačiau nenustebino: „Tai jau tendencija – kariai miršta ne karo metu“.
Vilnietė retoriškai klausė, kodėl Karo medicinos tarnyba pripažįsta tinkamus tarnybai ligą turinčius vyrus, kurie siunčiami į sunkias misijas.
Ne vienas kalbintas esamas ar buvęs karys tikino žinantis atsakymą: turbūt todėl, kad ta tarnyba žiūri pro pirštus į sveikatos apžiūrą ir nustatytus negalavimus. O kai karys miršta, ji nepripažįsta savo klaidų. Juk kitu atveju Krašto apsaugos ministerija našlėms turėtų išmokėti solidžias kompensacijas. R.Jusevičiaus našlė dėl kompensacijos bylinėjasi jau daugiau kaip trejus metus, o L.Balčiūno našlei taip ir nepavyko teisme įrodyti, kad jos vyro mirtis per stažuotę JAV yra susijusi su jo tarnyba.
Karių teisių gynimo centro vadovas L.Jakas mano, kad Karo medicinos tarnybą Kaune iš viso reikėtų naikinti, nes ji dubliuoja civilių medikų funkcijas, kratosi atsakomybės dėl karių mirties, nesiunčia karių gydytis, nestebi jų sveikatos būklės ir švaisto biudžeto lėšas.
Iš tiesų stebina, kad jau daug metų NATO nare esančioje šalyje nemažai lėšų skiriama šiuolaikinei karo technikai, bet karių sveikata tikrinama aplaidžiai. O juk jie siunčiami į pavojingas misijas, dalyvauja tarptautinėse pratybose, nuolat treniruojasi.
Žinomų šalies gydytojų nuomone, sostinėje turėtų būti įkurta šiuolaikinė, naujausia medicinos įranga aprūpinta karo ligoninė. Joje būtų tikrinami ir pagalbos sulauktų kariai, policijos bei kitų tarnybų pareigūnai. Jos paslaugomis taikos metu galėtų naudotis ir civiliai.
Tokia idėja net su konkrečia vieta (buvusi spec. ligoninė su aptverta teritorija Antakalnio rajone) buvo siūlyta ir krašto apsaugos ministrui, mediko išsilavinimą turinčiam Juozui Olekui.
Tačiau kariai ir toliau siunčiami tikrintis į Kaune esančią prieštaringai vertinamą tarnybą. Kiek dar karininkų turi negrįžti pas savo šeimas, o jaunų moterų vilktis našlės rūbą, kad padėtis imtų keistis?
