„Aš kiekvieną dieną ateidavau, pasižiūrėdavau, kas atnešdavo visokių daiktų“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Patriotai“ pasakojo H.Daktaras apie V.Adomėnienės antikvarinio verslo pradžią jam priklausančiame „Vilijos“ pramogų komplekse Vilijampolėje.
Antikvariatas buvo pavadintas „Viktorija“ – V.Adomėnienės, tuomet Vabolienės, garbei.
Kad du garsūs kaliniai nemeluoja, patvirtino ir pats M.Adomėnas, kai „Patriotų“ žurnalistė paklausė, ar jis žinojo apie savo žmonos verslą prieš įvesdamas ją į Lietuvos politinį elitą.
„Jai buvo 19 metų“, – po ilgos pauzės ištarė Seimo narys.
Politikas mėgino derėtis
M.Adomėnas mėgino susitarti su „Lietuvos ryto“ televizijos žurnaliste, kad nebus parodyta dalis jo interviu apie žmonos darbą H.Daktaro valdose, taip pat jos vėlesnę veiklą, kai ji nevengė bendradarbiauti su asmenimis, susijusiais su Kauno nusikaltėlių pasauliu.
„Ar galima susitarti, kad pirmas dublis nebūtų parodytas?“ – derėjosi politikas.
Tame „pirmame dublyje“ konservatorius tiesiog pabėgo nuo žurnalistės, išgirdęs klausimą apie žmonos ryšius.
Vėliau susitvardęs ir vėl stojęs prieš filmavimo kamerą M.Adomėnas prisipažino žinojęs, kad jo sutuoktinė dirbo garsiajame pramogų ir prekybos komplekse „Vilija“, kur rinkdavosi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos bei Vakarų Europos nusikalstamo pasaulio vadeivos, kita prastos reputacijos publika.
– Ar žinojote apie savo žmonos ryšius su Kauno Daktarais ir Rimantu Ganusausku, pravarde Mongolas? – „Patriotų“ žurnalistė paklausė M.Adomėno.
– Su kuo?
– Ganusausku, pravarde Mongolas.
– Žinau, kad jokių ryšių nebuvo. Antikvariatas, kurį turėjo jos buvęs vyras, buvo šalia restorano Vilijampolėje.
– Šalia „Vilijos“?
– Turbūt. Nesu Kauno žinovas.
– O tai, ką liudija V.Beleckas, kad Mongolas buvo, nusikaltėlių žargonu kalbant, to antikvariato stogas?
– Na, iš tikrųjų antikvariatas. (...) Viktorijai tuo metu buvo 19 metų. Jis jai nepriklausė. Ji ten kartais pasirodydavo.
Ir kokie jos buvusio vyro santykiai su Mongolu, to tikrai nežinau.
– Taigi jūs neigiate savo žmonos ryšius su Kauno Daktarais ir R.Ganusausku-Mongolu?
– Be abejo. Tai, kad jie vienu metu buvo Vilijampolėje, nėra ryšiai (...). Be abejo, visi, kurie užsiėmė antikvaru, buvo pažįstami.
– Žodžiu, H.Daktaras ir V.Beleckas pažinojo jūsų žmoną?
– Ko gero, taip.
Vakar M.Adomėnas paskelbė savo ir žmonos pareiškimą, kuriame teigiama, kad H.Daktaras ir R.Ganusauskas tebuvę vieni antikvariato „Viktorija“ pirkėjų.
Kaip įsikūrė „Vilijos“ valdose?
Bet H.Daktaras sakė ką kita. Jo teigimu, antikvariatas „Viktorija“ atsirado jam priklausančiame „Vilijos“ komplekse, nes jam buvo žinoma, kad su Daktarų gauja sietas Julius Kvedaras yra V.Vabolienės (Adomėnienės) dėdė.
H.Daktaras gerai prisiminė ir ponią Viktoriją: „Labai simpatiška, graži moteris.
Jos mama buvo to J.Kvedaro, mūsų draugo, sesuo.“
Kitaip nei per gaujos narius po „Vilijos“ stogu antikvariatas nebūtų atsiradęs jau vien dėl to, kad, kaip minėta, ten rinkdavosi ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos nusikalstamo pasaulio šulai.
Lukiškių kalinys, kuris, pasak kalėjimo darbuotojų, ir dabar turi žodį, pasakojo apie „Vilijoje“ vakarodavusią publiką: „Nuo žemiausių iki aukščiausių – visi važiuodavo. Tie iš nusikalstamo pasaulio ir aukščiausi iš aukštuomenės, iš visuomenės. Ir politikai.“
Tie žmonės, pasak H.Daktaro, „Vilijoje“ jautėsi saugiai, atsipalaiduodavo, gerdavo alų J.Kvedaro alaus bare, po to užeidavę ir į antikvariatą, kurio durys buvo čia pat.
Mongolui patiko Viktorija
Pats H.Daktaras teigė mažai domėjęsis meno vertybėmis, tai buvusi R.Ganusausko aistra: „Kai Viktorija būdavo restorane su savo vyru prie staliuko, ten vakarodavo ir Mongolas, prisėsdavo, paplepėdavo kartu.
Mongolas dažnai ir į antikvariatą užeidavo. Jis tai pirkdavo, tai parduodavo. Jam patiko antikvariniai daiktai, patiko ir Viktorija. Ten Viktorija visiems patiko, visiems buvo graži.“
O V.Beleckas pasakojo įtarinėjęs, kad V.Vabolienė (dabartinė Adomėnienė) teikusi Mongolui ir kitokių paslaugų: „Mongolas pradėjo mus, antikvarus, reketuoti, ir man kilo įtarimas, kad Viktorija gali jam padėti įvertinti kūrinius iš mūsų kolekcijų.“
Paprašytas patikslinti, kodėl įtarė, kad būtent Viktorija talkino Mongolui atsirenkant „duoklę“ iš prekiautojų antikvariniais daiktais, V.Beleckas atsakė: „O kas? Jinai ten („Vilijoje“), ten ir jų parduotuvė buvo. Arba važiuoja Viktorija viena, be vyro, automobiliu. Šalia sėdi Rimas.“
A.Smetonos ložėje – Mongolas
V.Belecko žiniomis, V.Vabolienės (dabartinės Adomėnienės) ir jos artimųjų verslas turėjęs ne tik Daktarų grupuotės, bet ir Vilniaus politikų paramą.
Kai Kauno muzikiniame teatre buvo pradėti rengti antikvarinių vertybių aukcionai, jiems iš prezidento ložės dirigavęs minėtasis R.Ganusauskas, pravarde Mongolas, o leidimą pasirašė pati tuometė premjerė Kazimiera Prunskienė.
„Iš kur tai žinote?“ – paklausėme V.Belecko.
„Vieną gražią dieną žiūriu – centriniame balkone, kur sėdėdavo prezidentas Antanas Smetona, sėdi Mongolas. Tai kaip čia yra? Ką jis čia veikia? Pasirodo, jis kuravo visus šituos aukcionus ir Viktoriją. Ji pati pasakė“, – tvirtino Lukiškių kalinys.
Tačiau V.Adomėnienė vakar paskelbtame pareiškime išsižadėjo tų prieštaringai vertinamų aukcionų organizatorės vardo.
Buvo priverstas pasitraukti
Nors V.Adomėnienė ir M.Adomėnas stebėjosi, kad „Patriotai“ sumanė viešinti 20 metų senumo istoriją, kuri esą jau seniai pasibaigusi, liudininkai ir faktai liudija ką kita.
V.Beleckas pasakojo, kaip jis pats jau buvo įsirengęs Kaune, K.Donelaičio gatvėje, antikvariatą „Praeities aidas“, tačiau prieš pat atidarymą jį pradėjo bauginti, kad antikvariatas bus apiplėštas ir padegtas, todėl jam reikia pasitraukti – parduoti savo dalį.
Išsigandęs nemalonumų V.Beleckas pardavė jam priklausiusią antikvariato pastato dalį.
„Po mėnesio ten atsirado antikvarinė parduotuvė „Viktorija“, – kalbėjo kalintis kaunietis, kunigo Ričardo Mikutavičiaus žmogžudystės užsakovas.
Verslas buvo pelningas?
V.Beleckas kaip apie vieną savo, kaip antikvaro, klientų papasakojo apie legendinį Vytautą Levicką, Vilijampolėje sovietmečiu veikusio K.Giedrio kailių gamybos susivienijimo „Vilkas“ generalinį direktorių.
Apie tos šeimos, kaip sovietinių pogrindinių milijonierių, turtus sklandė ir iki šiol tebesklando legendos.
Beje, V.Adomėnienės motina Rita buvo ištekėjusi už V.Levicko sūnaus.
Tuo metu V.Vabolienė (Adomėnienė) plėtojo savo antikvariato verslą iki pat santuokos su M.Adomėnu, taip pat ir po jos.
Jos antikvariate buvo ir nužudyto kunigo R.Mikutavičiaus kolekcijai priklausiusi ypač vertinga amūro skulptūra.
Kaip šis kūrinys jai atiteko, V.Adomėnienė aiškiai nepasakojo.
Ar to verslo, kuris prasidėjo po Daktarų gaujos stogu, pinigai nesusiliejo į bendrą Adomėnų nekilnojamojo turto verslą, kuris plėtojamas iki šiol?
Plačiau apie visa tai – rugsėjo 22 d. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Patriotai“.
