Viešą laišką pasirašę rezistentai, Sąjūdžio iniciatyvinės
grupės nariai, signatarai, akademikai, rašytojai, aktoriai ir kiti
žinomi mokslo bei meno bendruomenių atstovai savo laišku viešai
palaiko pastangas sustabdyti Konstitucijai prieštaraujančių
asmenvardžių rašymo pasuose nevalstybine kalba projektų priėmimą ir
išspręsti šį klausimą įrašus nevalstybine kalba leidžiant paso
papildomų įrašų puslapyje ar kitoje tapatybės kortelės pusėje, kaip
tai padaryta Latvijoje.
„Seime pateiktas siūlymas įteisinti rašybą visais lotyniško
pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w,
q ir x“ įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių
rašymui kitomis kalbomis. Tokia nuolaida akivaizdžiai nebūtų
teisinga ir naudinga Lietuvai. Dauguma žmonių tai supranta ir jos
nepalaiko.
Šalininkai ilgokai skelbė, kad paso įrašai nevalstybine
kalba yra žmogaus teisė, tačiau ir tai nepasitvirtino – Vakarų
šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių
Teismas ne kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė to nereikalauja,
kaip nereikalaujama to daryti ir Lietuvos-Lenkijos 1994 metų
sutartyje. Tačiau net ir ignoruojant piliečių valią, Konstituciją
bei aptartus argumentus, projektą vis tiek siekiama priimti“ –
konstatuojama inteligentų pasirašytame laiške.
Laiško autoriai atkreipia dėmesį, kad siekiant politinio
sutarimo, santarvės ir tarpusavio pasitikėjimo Seimui buvo
pateiktas alternatyvus projektas, leidžiantis įrašus nevalstybine
kalba paso papildomų įrašų puslapyje. Tačiau nors toks sprendimas
priimtas Latvijoje ir Lenkija priekaištų dėl tautinių bendrijų
padėties Latvijai neturi, Lietuvoje jo priėmimas yra stabdomas.
„Esame tikri, kad valstybinę kalbą turime branginti ir
puoselėti, išsaugodami nesusiaurintą jos viešąjį vartojimą ir
išskirtinį statusą tarp kitų šalyje gyvuojančių kalbų. Tokiomis
aplinkybėmis piliečiai priversti pasinaudoti Konstitucijoje
įtvirtinta piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teise.
Kadangi
tam reikia surinkti 50 000 palaikančių parašų, viešai kviečiame šį
siūlymą savo parašais paremti visus sąmoningus ir geros valios
Lietuvos piliečius. Išsaugoti stabilią iškiliausių šalies
kalbininkų didžiuliu darbu ir pasiaukojimu sukurtą lietuvių kalbos
abėcėlę, taip pat ir valstybinės kalbos konstitucinį statusą, yra
visų mūsų tautinė, pilietinė ir moralinė pareiga“, – rašoma visiems
Lietuvos piliečiams adresuotame viešame laiške.
Tarp pasirašiusiųjų viešą laišką – rezistentai Petras Plumpa,
Nijolė Sadūnaitė, Jonas Kauneckas, Antanas Terleckas, Robertas
Grigas, Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai
Vytautas Bubnys, prof. Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, dr.
Arvydas Juozaitis, prof. Bronislovas Kuzmickas, Bronius
Leonavičius, Alvydas Medalinskas, Romas Pakalnis, prof. Vytautas
Radžvilas, Gintaras Songaila, aštuoni Nepriklausomybės Akto
signatarai, Pirmosios Vyriausybės nariai prof. Algimantas Nasvytis,
Albertas Sinevičius, dr. Vaidotas Antanaitis ir dr. Leonas Vaidotas
Ašmantas, generolai Jonas Kronkaitis ir Česlovas Jezerskas,
akademikai Antanas Andrijauskas, Grasilda Blažienė, Viktorija
Daujotytė, Algirdas Gaižutis, Arvydas Janulaitis, Eugenijus
Jovaiša, Vytautas Martinkus, Bonifacas Stundžia, Antanas Tyla,
Zigmas Zinkevičius, dešimtys profesorių ir mokslų daktarų,
rašytojai Vanda Juknaitė, Kazys Saja, dr. Vytautas Rubavičius,
Vydas Astas, Ramutė Skučaitė, Birutė Mackonytė, aktoriai Rolandas
Kazlas, Elvyra Žebertavičiūtė, Gediminas ir Ainis Storpirščiai,
Dalia Michelevičiūtė, Redita Dominaitytė, režisieriai Jonas
Vaitkus, Gytis Lukšas, Algirdas Latėnas, ekonomistai dr. Gitanas
Nausėda ir dr. Aušra Maldeikienė, politologai docentai Algimantas
Jankauskas, Vincentas Vobolevičius, Andrius Švarplys, teisininkas
Povilas Žumbakis, filosofas doc. Kęstutis Dubnikas, kalbininkės
prof. Jūratė Laučiūtė, prof. Jolanta Zabarskaitė, kultūrologė dr.
Daiva Tamošaitytė, Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius,
istorikė prof. Rasa Čepaitienė, teatrologė Gražina Mareckaitė,
tapytojai prof. Giedrius Kazimierėnas ir doc. Irma Leščinskaitė,
kompozitorė dr. Audronė Žigaitytė Nekrošienė, UNESCO generalinės
direktorės patarėjas Henrikas Juškevičius, alpinistas Vladas
Vitkauskas, laidų vedėjos Asta Stašaitytė-Masalskienė ir Rūta
Mikelkevičiūtė, Rūtos Meilutytės tėvas Saulius Meilutis, prieškario
Lietuvos diplomatė Birutė Fedaravičienė ir daugelis kitų žinomų
Lietuvos žmonių.
