Kalinių barakuose kalvarijiečiai gyvena be vandens ir ramybės

2015 m. rugsėjo 8 d. 14:41
Loreta Juodzevičienė
Nykią aplinką pagyvina tik keliose palangėse pasodintos gėlės.
Daugiau nuotraukų (30)
Juos pamačiusieji pirmą kartą patiria slogų įspūdį. Gėlių gatvėje daug gražių ir tvarkingų namų, o jos pabaigoje atsiveriantis vaizdas atima žadą.
„Sovietmečiu šie trys barakai buvo pastatyti vadinamiesiems laisvųjų statybų kaliniams. Sienos visiškai plonos – tarp lentų pripilta tik spalių.
Kai kalinius iškraustė, barakus turėjo nugriauti, tačiau nusprendė apgyvendinti kalvarijiečius. Iš pradžių buvo manoma, jog laikinai, tačiau didesnė dalis žmonių čia gyvena po keliolika ar dar daugiau metų, – pasakojo sukežusių namų gyventojai. – Daugelis mus su panieka vadina barakiniais, tačiau degradavusių pas mus nėra“.
Šiurpi pastatų išorė prisimiršta, kai liumpsinčiomis bendro koridoriaus grindimis įeini į kokį nors butą. Iš mažų pajamų besiverčiantys žmonės gyvena tvarkingai, stengiasi apsišiltinti plonas sienas. Kiaurą stogą išduoda vietomis permirkusios butų lubos.
Kai kurie būstai jau seniai negyvenami, virtę sandėliukais ir malkinėmis.
Nykią aplinką pagyvina tik keliose palangėse pasodintos gėlės.
Barakų gyventojams teko patirti ne vieną likimo smūgį.
Septynis vaikus užauginusi Nijolė palaidojo du sūnus, Danutės sūnus žuvo statybose, Vilma augina penkis mažamečius, iš kurių vienas turi sunkią negalią.
Jauna moteris su širdgėla klausė, kaip jai gyventi būste, į kurį pro palangės apačią galima prakišti ranką, o vandens reikia atsinešti iš pakalnėje tekančios Šešupės.
Neseniai iki barakų nutiesta vandentiekio atšaka sukiršino gyventojus.
„Kilo konfliktas, kodėl ne tame barako gale nutiesėme vandentiekį, – pasakojo bendrovės „Kalkomas“ vadovas Juozas Sinkevičius. – Gėlių gatvės gale, ties barakais, baigiasi vandentiekis. Buvo atėjusios keturios šeimos, su jomis tarėmės dėl vandentiekio ir prijungėme prie pagrindinės trasos. Toliau gyventojai viską darys už savo lėšas“.
J.Sinkevičius teigė, jei vandentiekio atšaką būtų tiesę dabar besipiktinančių gyventojų gale, būtų buvę daug papildomų išlaidų. Be to, jo žiniomis, šiuose butuose yra daug skolininkų.
Žurnalistams savo bėdas išklojusios kelios moterys piktinosi, jog darbininkai, kasę trasai griovius esą išrausė daugybę kaulų. Vieni jų po to mėtėsi, kitus užkasė bet kur.
„Aš nenoriu ant kapų gyventi. Mes gyvename ant dviejų kapinių – iš vienos pusės žydų, iš kitos – vokiečių.
Jei mano vaikų kapus kas išniekintų, nežinau, ką padaryčiau.
Dvylika metų čia gyvenu ir noriu, kad iškeltų iš šių barakų, nes jie yra avarinės būklės. Paskutinis lašas buvo, kai savivaldybė liepė mums išsipirkti butus. Ne butus, o kapus turėtume išsipirkti“, – piktinosi skardžiabalsė Nijolė.
Moteris tvirtino, jog jos bute nuolat vaidenasi.
„Jei iš tinklo neišjungiu elektrinio virdulio, jis staiga pats įsijungia.
Vieną kartą taip įsijungė ir orkaitė. Tada pas mane viešėjo anūkai, net jie stebėjosi.
Būna, kažkas beldžiasi į duris. Atidarau, o už jų nieko nėra“, – tikino kalvarijietė.
Ji labai norėtų išsikraustyti, tačiau gyvena vien tik iš nedidelės pensijos: „Jei ne užsienyje dirbančių vaikų parama, ko gero, badu mirčiau“.
Kitame barako gale gyvenanti Angelina irgi pasakojo apie mįslingus reiškinius jos bute.
„Nesinori čia būti, – sunkiai atsiduso moteris. – 28 metus čia gyvenu, visada taip darydavosi. Kasmet šventinu savo butą. Vėlės ant žmonių pyksta. Kaip galima ant žmonių kaulų vaikščioti? Mūsų barakai stovi ant kapų.
Eidama miegoti išjungiu elektrą, naktį prabundu – dega. Dar visokių negerų dalykų nutinka, bet bijau pasakoti“.
Angelina tvirtino, jog Kalvarijos savivaldybė ignoruoja barakų gyventojus. Šie ne kartą prašė padoresnių būstų, tačiau valdininkai vis pareiškia, jog neturi kur jų iškelti.
Beveik dvidešimt metų vėjo ir šalčio košiamame barake gyvenanti Danutė pasakojo, jog nuolat iš žemės iškasami kaulai sukelia slogius jausmus.
„Mačiau daug kaulų. Vyras buvo iškasęs kaukolę, vaikai jų rado žaisdami smėlyje ir mėtė ant sandėliukų stogo.
Sutikčiau, kad mus iškeltų kitur. Neturime vandens, einame į Šešupę.
Prieš kelis metus prie pat gatvės mums iškasė šulinį. Tačiau jame – paviršinis vanduo. Keli vaikai per šio šulinio vandenį buvo atsidūrę Kauno klinikose, nes apsinuodijo. Vėliau šulinys išdžiūvo visai“, – su tylia nuoskauda balse kalbėjo Danutė.
Kanalizacijos neturintys barakų gyventojai nesinaudoja ir lauko tualetu, esančiu už keliasdešimt žingsnių nuo barakų.
Mūrinės lauko išvietės sienos apgriuvusios, nėra jokių durų. Nors tualetu seniai niekas nesinaudoja, išmatų dvokas iš toli riečia nosį.
Prie pat kapinių tvoros stovinti pridergta išvietė kiauromis sienomis ir klaikiai apskretusiomis tupyklų skylėmis yra aiškia matoma visiems, kurie lanko žydų kapus.
Moterys sakė, jog žydai šiose kapinėse apsilanko tik Visų šventųjų dieną lapkritį.
Ne visiems gyventojams nutiestas vandentiekis bei kelių moterų pasakojimai apie vaiduoklius barakų žmones padalijo į dvi stovyklas.
Tie, kurie greitai turės bute vandenį, piktai juokiasi iš moterų kalbų ir apie galybes kaulų, ir apie vaiduoklius.
Konfliktuojančios pusės viena kitą pliekia nerinkdamos žodžių.
Vandentiekio atšaką tiesusios bendrovės vadovas J.Sinkevičius tvirtino: „Darbininkai, sakė, rado gal du kaulus, ir tai buvo ne žmogaus. Daugiau apie jokius kaulus ar karstus mums žmonės nesakė“.
Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorė Jurgita Čerkauskienė, šias pareigas pareigas einanti keli mėnesiai, teigė, jog barakų gyventojų problemos yra žinomos, tačiau padėti kol kas negali.
„Laisvų socialinių būstų neturime. Eilėje laukia apie 150 kalvarijiečių šeimų.
Tikrai neliepėme šių namų gyventojams išsipirkti butų. Jiems siuntėme pranešimus, prašydami informuoti, ar jie norėtų išsipirkti. Nėra jokios prievartos.
Savivaldybė neturi socialinių būstų fondo. Tačiau artėja naujas Europos Sąjungos investicijų etapas, socialinių būstų plėtrai yra numatyta pinigų, todėl išspręsime dalį problemos“, – suteikė vilties administracijos direktorė J.Čerkauskienė.
Savivaldybės gamtos ir kultūros vertybių vyriausiasis specialistas Romas Eidukaitis, rodydamas brėžinius, paneigė barakų gyventojų tvirtinimą, esą jų būstai stovi ant žydų ir vokiečių kapų.
„Šie pastatai nėra kultūros paveldo teritorijoje. Vienoje barakų pusėje yra vienos kapinės, kitoje – kitos.
Reikėtų atlikti archeologinius tyrimus, tuomet būtų tiksliau. Kol kas yra tik prielaida, jog barakai pastatyti ant kapų“, – teigė R.Eidukaitis. ˙
KalvarijavandentiekisBarakas
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.