Juos pamačiusieji pirmą kartą patiria slogų įspūdį. Gėlių gatvėje daug
gražių ir tvarkingų namų, o jos pabaigoje atsiveriantis vaizdas atima
žadą.
„Sovietmečiu šie trys barakai buvo pastatyti vadinamiesiems laisvųjų
statybų kaliniams. Sienos visiškai plonos – tarp lentų pripilta
tik spalių.
Kai kalinius iškraustė, barakus turėjo nugriauti, tačiau nusprendė
apgyvendinti kalvarijiečius. Iš pradžių buvo manoma, jog laikinai,
tačiau didesnė dalis žmonių čia gyvena po keliolika ar dar daugiau
metų, – pasakojo sukežusių namų gyventojai. – Daugelis mus su panieka
vadina barakiniais, tačiau degradavusių pas mus nėra“.
Šiurpi pastatų išorė prisimiršta, kai liumpsinčiomis bendro koridoriaus
grindimis įeini į kokį nors butą. Iš mažų pajamų besiverčiantys žmonės
gyvena tvarkingai, stengiasi apsišiltinti plonas sienas. Kiaurą stogą
išduoda vietomis permirkusios butų lubos.
Kai kurie būstai jau seniai negyvenami, virtę sandėliukais ir
malkinėmis.
Nykią aplinką pagyvina tik keliose palangėse pasodintos gėlės.
Barakų gyventojams teko patirti ne vieną likimo smūgį.
Septynis vaikus užauginusi Nijolė palaidojo du sūnus, Danutės sūnus žuvo
statybose, Vilma augina penkis mažamečius, iš kurių vienas turi sunkią
negalią.
Jauna moteris su širdgėla klausė, kaip jai gyventi būste, į kurį pro
palangės apačią galima prakišti ranką, o vandens reikia atsinešti iš
pakalnėje tekančios Šešupės.
Neseniai iki barakų nutiesta vandentiekio atšaka sukiršino gyventojus.
„Kilo konfliktas, kodėl ne tame barako gale nutiesėme vandentiekį, –
pasakojo bendrovės „Kalkomas“ vadovas Juozas Sinkevičius. – Gėlių
gatvės gale, ties barakais, baigiasi vandentiekis. Buvo atėjusios
keturios šeimos, su jomis tarėmės dėl vandentiekio ir prijungėme prie
pagrindinės trasos. Toliau gyventojai viską darys už savo lėšas“.
J.Sinkevičius teigė, jei vandentiekio atšaką būtų tiesę dabar
besipiktinančių gyventojų gale, būtų buvę daug papildomų išlaidų. Be to,
jo žiniomis, šiuose butuose yra daug skolininkų.
Žurnalistams savo bėdas išklojusios kelios moterys piktinosi, jog
darbininkai, kasę trasai griovius esą išrausė daugybę kaulų. Vieni jų
po to mėtėsi, kitus užkasė bet kur.
„Aš nenoriu ant kapų gyventi. Mes gyvename ant dviejų kapinių – iš
vienos pusės žydų, iš kitos – vokiečių.
Jei mano vaikų kapus kas išniekintų, nežinau, ką padaryčiau.
Dvylika metų čia gyvenu ir noriu, kad iškeltų iš šių barakų, nes jie yra
avarinės būklės. Paskutinis lašas buvo, kai savivaldybė liepė mums
išsipirkti butus. Ne butus, o kapus turėtume išsipirkti“, – piktinosi
skardžiabalsė Nijolė.
Moteris tvirtino, jog jos bute nuolat vaidenasi.
„Jei iš tinklo neišjungiu elektrinio virdulio, jis staiga pats
įsijungia.
Vieną kartą taip įsijungė ir orkaitė. Tada pas mane viešėjo anūkai, net
jie stebėjosi.
Būna, kažkas beldžiasi į duris. Atidarau, o už jų nieko nėra“, – tikino
kalvarijietė.
Ji labai norėtų išsikraustyti, tačiau gyvena vien tik iš nedidelės
pensijos: „Jei ne užsienyje dirbančių vaikų parama, ko gero, badu
mirčiau“.
Kitame barako gale gyvenanti Angelina irgi pasakojo apie mįslingus
reiškinius jos bute.
„Nesinori čia būti, – sunkiai atsiduso moteris. – 28 metus čia gyvenu,
visada taip darydavosi. Kasmet šventinu savo butą. Vėlės ant žmonių
pyksta. Kaip galima ant žmonių kaulų vaikščioti? Mūsų barakai stovi ant
kapų.
Eidama miegoti išjungiu elektrą, naktį prabundu – dega. Dar visokių
negerų dalykų nutinka, bet bijau pasakoti“.
Angelina tvirtino, jog Kalvarijos savivaldybė ignoruoja barakų
gyventojus. Šie ne kartą prašė padoresnių būstų, tačiau valdininkai vis
pareiškia, jog neturi kur jų iškelti.
Beveik dvidešimt metų vėjo ir šalčio košiamame barake gyvenanti Danutė
pasakojo, jog nuolat iš žemės iškasami kaulai sukelia slogius jausmus.
„Mačiau daug kaulų. Vyras buvo iškasęs kaukolę, vaikai jų rado
žaisdami smėlyje ir mėtė ant sandėliukų stogo.
Sutikčiau, kad mus iškeltų kitur. Neturime vandens, einame į Šešupę.
Prieš kelis metus prie pat gatvės mums iškasė šulinį. Tačiau jame –
paviršinis vanduo. Keli vaikai per šio šulinio vandenį buvo atsidūrę
Kauno klinikose, nes apsinuodijo. Vėliau šulinys išdžiūvo visai“, – su
tylia nuoskauda balse kalbėjo Danutė.
Kanalizacijos neturintys barakų gyventojai nesinaudoja ir lauko tualetu,
esančiu už keliasdešimt žingsnių nuo barakų.
Mūrinės lauko išvietės sienos apgriuvusios, nėra jokių durų. Nors
tualetu seniai niekas nesinaudoja, išmatų dvokas iš toli riečia nosį.
Prie pat kapinių tvoros stovinti pridergta išvietė kiauromis sienomis ir
klaikiai apskretusiomis tupyklų skylėmis yra aiškia matoma visiems,
kurie lanko žydų kapus.
Moterys sakė, jog žydai šiose kapinėse apsilanko tik Visų šventųjų dieną
lapkritį.
Ne visiems gyventojams nutiestas vandentiekis bei kelių moterų
pasakojimai apie vaiduoklius barakų žmones padalijo į dvi stovyklas.
Tie, kurie greitai turės bute vandenį, piktai juokiasi iš moterų kalbų
ir apie galybes kaulų, ir apie vaiduoklius.
Konfliktuojančios pusės viena kitą pliekia nerinkdamos žodžių.
Vandentiekio atšaką tiesusios bendrovės vadovas J.Sinkevičius tvirtino:
„Darbininkai, sakė, rado gal du kaulus, ir tai buvo ne žmogaus. Daugiau
apie jokius kaulus ar karstus mums žmonės nesakė“.
Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorė Jurgita Čerkauskienė,
šias pareigas pareigas einanti keli mėnesiai, teigė, jog barakų
gyventojų problemos yra žinomos, tačiau padėti kol kas negali.
„Laisvų socialinių būstų neturime. Eilėje laukia apie 150 kalvarijiečių
šeimų.
Tikrai neliepėme šių namų gyventojams išsipirkti butų. Jiems siuntėme
pranešimus, prašydami informuoti, ar jie norėtų išsipirkti. Nėra jokios
prievartos.
Savivaldybė neturi socialinių būstų fondo. Tačiau artėja naujas Europos
Sąjungos investicijų etapas, socialinių būstų plėtrai yra numatyta
pinigų, todėl išspręsime dalį problemos“, – suteikė vilties
administracijos direktorė J.Čerkauskienė.
Savivaldybės gamtos ir kultūros vertybių vyriausiasis specialistas Romas
Eidukaitis, rodydamas brėžinius, paneigė barakų gyventojų tvirtinimą,
esą jų būstai stovi ant žydų ir vokiečių kapų.
„Šie pastatai nėra kultūros paveldo teritorijoje. Vienoje barakų pusėje
yra vienos kapinės, kitoje – kitos.
Reikėtų atlikti archeologinius tyrimus, tuomet būtų tiksliau. Kol kas
yra tik prielaida, jog barakai pastatyti ant kapų“, – teigė
R.Eidukaitis.
˙
