Antruosius mokslo metus pradedanti Lietuvos policijos mokykla, įsikūrusi Mastaičiuose, priėmė kiek daugiau nei pusantro šimto kursantų. Dar kelias dešimtis policininkais ketinančių tapti jaunuolių žadama pakviesti papildomai.
Šalies policininkų kalvei vadovaujantis vyriausiasis policijos komisaras Algirdas Kaminskas neslėpė, kad norima priimti kuo geresniais rezultatais moksle pasigirti galinčių ir išskirtine motyvacija pasižyminčių jaunuolių. Realybei diktuojant savas sąlygas, labiausiai laukiami kriminalinės praeities nesuteršti, nepriekaištinga reputacija pasigirti galintys stiprūs vidutiniokai.
– Ar sulaukiate daug policijos pareigūno profesiją pasirinkti nusprendusių jaunuolių? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Kaminsko.
– Praėjusiais metais į mūsų mokyklą mokytis įstojo 150 jaunuolių, o šiemet – 156. Policijos vadovybės planuose buvo kiek kitoks skaičius, du šimtai kursantų. Todėl pirmosiomis lapkričio dienomis planuojame surengti papildomą kursantų priėmimą.
Kita vertus, 200 kursantų – nėra galutinis mūsų tikslas. Jeigu matysime, kad pretendentai yra silpnoki tiek fiziškai, tiek ir mokymosi rezultatais, spręsime, ar jie išties verti tapti kursantais. Kur kas geriau turėti nedaug, tačiau gerai pasirengusių bei išsimokslinusių kursantų, nei šiek tiek daugiau, bet stokojančių motyvacijos ir pasirengimo.
Mano vizija visada buvo – pritraukti ne dešimtukininkus, bet stiprius vidutiniokus, iš kurių galima „nukalti“ puikius policininkus. Prisiminkime, kad daugelis ketvertukininkų pagal penkių balų sistemą gyvenime pasiekė labai daug. Todėl mūsų tikslas – pritraukti tuos jaunuolius, kurių balų vidurkis yra 7 ar 7,5. Tai būtų didelis šuolis policijos lygio kėlimo link.
– Pernai nemažai norinčiųjų tapti kursantais į mokyklą nepateko nepraėję sveikatos testo. Šiemet reikalavimų kartelė nuleista. Kodėl taip įvyko?
– Iš tiesų, pretendentams buvo keliami labai aukšti sveikatos reikalavimai. Tarsi antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojams, specialiųjų pajėgų kariams ar net lakūnams. Dėl to nemažai gabių, gerai besimokiusių jaunuolių šių reikalavimų neatitikdavo. Pagrindinėmis kliūtimis tapdavo tam tikri regos sutrikimai bei stuburo pakrypimai. Dėl šių, mano nuomone, neesminių sveikatos sutrikimų daugybei žmonių buvo užkirstas kelias mokytis Lietuvos policijos mokykloje.
Pavyko pasiekti esminių pokyčių, pažeminta reikalavimų kartelė. Tai leidžia padidinti konkurenciją, nes apie studijas mokykloje gali pagalvoti ir tie, kurie anksčiau neįstojo dėl sveikatos sutrikimų.
Juk yra skirtumas – priimti 200 kursantų iš 210. Ar priimti 200 iš 600 arba 800 pretendentų. Toks ir buvo siekis – pakeliant konkurencijos lygį atsirinkti pačius geriausius mokinius.
– Ar stojantys į Lietuvos policijos mokyklą jaunuoliai tvirtai apsisprendę savo gyvenimą susieti su tarnyba policijoje?
– Nemažai kursantų mini jau vaikystėje pasirinkę policijos pareigūno kelią. Tačiau juokaudamas sakau: visi mes turėjome vaikystę, taip pat ir vaikiškų svajonių. Kur kas labiau jaunuolius šiam pasirinkimui subrandina šeimos tradicijos, kai policijoje dirba kas nors iš artimųjų.
Kitus patraukia televizijos laidos apie policijos pareigūnų darbo ypatumus. Kita vertus, didėja visuomenės pasitikėjimas policija, kyla šios profesijos prestižas.
Įtakos renkantis studijas turi ir nemokamas mokslas, palyginti gera stipendija, nemokama apranga. Taip pat – galimybės baigus mokyklą ne tik įsidarbinti, gauti nuolatinį ir stabilų atlyginimą, bet ir tęsti studijas, pretenduoti į aukštesnes pareigas.
– Fizinis pasirengimas bei puiki sveikata – ne vieninteliai reikalavimai norint tapti kursantu. Kaip vertinama pretendentų reputacija?
– Kiekvienas pretendentas turi atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Net jeigu jaunuolis sistemingai baustas administracinėmis nuobaudomis, vilčių pas mus patekti neturi. Jau nekalbu apie teistumą.
Taip pat su kiekvienu pretendentu kalbasi ir jį vertina psichologas. Būtina laikyti fizinio pasirengimo, taip pat rašybos bei loginio mąstymo testus. Todėl svarbus ne tik fizinis pasirengimas, bet ir bendras asmens išprusimas, jo gebėjimas sklandžiai dėstyti mintis.
Su rašyba turime problemų, kaip ir kitos šalies mokyklos.
– Visoje šalyje nuvilnijo skandalas, kai persekiojant kontrabandininkų automobilį į jo ratus šaudęs pasienietis nušovė ant galinės sėdynės sėdėjusį jaunuolį. Ar būsimi policininkai pakankamai gerai išmokomi profesionaliai elgtis su ginklu?
– Senoji policijos šaudykla, esanti VI forto pašonėje, jau moraliai pasenusi. Investuoti lėšų netikslinga. Šiais metais du ministrai, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos, nutarė bendromis jėgomis sukurti funkcionalią šaudyklą Rokų poligone.
Tai bus kelių galerijų, skirtingų ilgių šaudykla, kurioje šaulys galės šaudyti 180 laipsnių kampu. Bus numatyta ir galimybė įvažiuoti automobiliams.
Tai bus vieta, kurioje savo įgūdžius galės tobulinti tiek kariai, tiek ir policijos pareigūnai. Mano žiniomis, jau rengiamas techninis šaudyklos projektas. Jeigu viskas seksis gerai, 2016 pabaigoje šis šaudyklų kompleksas turėtų pradėti veikti.
Svarstoma galimybė įrengti modernią vairavimo aikštelę, kur savo įgūdžius galėtų lavinti ne tik policijos, bet ir kitų tarnybų pareigūnai.
– Po šių mokslo metų Lietuvos policijos mokyklos Klaipėdos poskyris bus uždarytas ir visa mokymo bazė sutelkta Mastaičiuose. Ar dėstytojai sutiks iš uostamiesčio vykti dirbti į Kauno rajoną?
– Dar yra šiek tiek laiko, tad žmonės galvoja. Turiu nuojautą, jog iš Klaipėdos daug žmonių čia dirbti neatvyks. Kita vertus, Klaipėdos padalinį perkėlus į Mastaičius, automatiškai padidės ne tik kursantų skaičius, bet ir darbo krūviai dėstytojams. Todėl reikės didinti jų skaičių.
Tačiau didelio rūpesčio dėl specialistų, galinčių dėstyti kursantams, nejaučiame. Policijos įstaigose yra žmonių, kurie sudarius sutartį gali per tam tikrą laiką išdėstyti vieną ar kitą kursą. Taip pat kviečiame specialistų iš teismų, iš prokuratūros.
