Nors po pietų pro debesis išlindusi saulutė dar šildė, tačiau į
tradicinę Birutės parko dienos šventę atėję keli tūkstančiai žmonių jau
suprato, kad tai – atsisveikinimas su vasara.
Šeštadienį poilsiautojai parke atsisveikino ir su šiemet paskutinį kartą
čia pasirodžiusia gausia grafų šeimyna – 20 amžiaus pradžios didikų ir
jų tarnų rūbais vilkinčiais aktoriais, kurie jau dešimtus metus nebyliai
vaikštinėdami parko takeliais vis primena parko ir Palangoje kurortą
įkūrusių grafų Tiškevičių rūmų istoriją.
Iki šiol su parko lankytojais į kalbas nesileisdavę ir kartu
nusifotografuoti atsisakydavę grafo šeimynos personažai šį kartą šventės
proga šią taisyklę sulaužę.
Puošniomis sunkiomis vilkinčios damos ir elegantiškus senovės
aristokratų kostiumus dėvvintys ponai mielai šnekučiavosi su smalsiais
parko svečiais ir patys jiems siūlydavo nusifotografuoti kartu.
Šį kartą dauguma parko lankytojų atėjo nešini fotoaparatais arba
traukdavo fotografuojančius išmaniuosius telefonus. Birutės parko diena
buvo skirta senąjai fotografijai ir 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje
pajūryje dirbusiai pirmąjai Lietuvoje profesionaliai fotografuojančiai
moteriai Paulinai Mongirdaitei.
Prieš 150 metų gimusi P.Mongirdaitė buvo asmeninė grafų Tiškevičių
šeimynos fotografė, todėl jos dėka iki mūsų dienų išliko begalės to
laikmečio įamžintų Palangos ir didikų gyvenimo vaizdų.
Parko lankytojai turėjo progą patys įsiamžinti prie centrinio tako
įrengtuose puošniuose tą laikmetį atspindinčiuose rėmeliuose.
Prie sodininko namelio improvizuotą senovinę fotoatelje įkūręs
fotomenininkas Gintas Kavoliūnas visus norinčius fotografavo senoviniu
būdu čia pat ryškindamas nuotraukas, kuriose žmonės pasendintose
nuotraukose buvo vaizduojami tarpukario fotografijų stiliumi.
„Visais laikais į Palangą pailsėti atvykdavę žmonės pirmiausia
stengdavosi įsiamžinti kurorto fone ir iš pajūrio atminčiai parsivežti
nuotrauką.
Todėl šiemet Birutės parko dieną paskyrę senąjai fotofgrafijai jiems
suteikėme šią progą. Įrengėme dešimt specialių erdvių su originaliais
rėmeliais su gėlėmis, pintais akcentais, pro kuriuos į fotoobjektyvą
žiūrėdami žmonės atminčiai turės unikalią nuotrauką“, – pasakojo įdomios
atrakcijos sumanytoja Palangos kultūros centro renginių režisierė Aušra
Latonienė.
Jos sumanymu vasarą po parką ėmė vaikštinėti ir grafų šeimynos
personažai.
„Iš pat pradžių sumanėme juos apgaubti paslaptimi. Kad jie būtų panašūs
lyg laiko mašina į mūsų laikmetį netikėtai įžengusius didikus, kurie
kaip vaiduokliai tyliai praeina pro šalį ir dingsta parko takelių
labirintuose.
Pirmaisiais metais juos išvydę žmonės buvo priblokšti. Jie net
sustodavo, matyt, galvodami, ar jiems pasivaideno, ar ne“, – juokėsi
A.Latonienė.
Kai kurie parko lankytojai iš tiesų manydavo, kad tai yra tikrieji
grafai.
Lyg anekdotas sklando vienas tikras įvykis, kai savo poezijos knygą
norėjusi išleisti viena moteris praeinančių grafų poros ėmė prašyti
finansiškai paremti knygos leidybą.
O kai nieko neatsakęs ir į ją net nepažvelgęs grafas oriai nupėdino
tolyn, moteris puolė skųstis Gintaro muziejaus vadovams, kad neva
įsivaizdinęs grafas su ja net nesikalba.
A.Latonienė pasakojo, kad įgyvendinant šį unikalų projektą sunkiausia
buvo pasiūti to laikmečio rūbus. Pirmoji autentiška grafienės suknia
buvo atkurta iš gerai išsilaikiusios grafienės Antaninos Tiškevičienės
fotografijos.
Visų personažų rūbus iš fotografijų padėjo atkurti palangiškė siuvėja
Laima Donskovienė, kuri yra ir istorinių kostiumų žinovė.
Režisierė ne kartą girdėjo prašymų išsinuomoti istorinius rūbus ir už
tai buvo žadama dosniai atsilyginti. Vienas vyras maldavo jam parduoti
20 a. pradžios vaikišką vežimą, kurį A.Latonienė kažkada aptiko viename
Palangos antikvariate ir restauravo.
Grafų personažai parke pasirodys tik kitą vasarą. Režisierė šią idėją
norėtų atgaivinti ir žiemą, kad jie Birutės parke pasirodytų ar žirgų
traukiamomis rogėmis pralėktų ir Kalėdų švenčių metu.
Tačiau tam Kultūros centras stokoja pinigų, nes istorinių žiemiškų rūbų
pasiuvimas kainuoja nepalyginamai brangiau, nei kainavo vasariniai
rūbai.
˙
