Eitynės su gausiomis studentų vėliavomis ir kita atributika pajudėjo nuo Vienybės aikštės alėjos link Laisvės alėjos.
Studentų kolonos iš Laisvės alėjos persikėlė į Vilniaus gatvę, o iš ten prieš vidurdienį pasiekė Kauno arkikatedrą, kurioje mokslo jaunuomenę sveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Sveikatos mokslų universiteto rektorius Remigijus Žaliūnas, studentų organizacijų atstovai.
Eitynės rengiamos, siekiant pabrėžti Kauno vienybę, atkurti gražias prieškario tradicijas. Tiesa, ikikariniame Kaune gausiausios eitynės vykdavo Studentų dieną – vasario 15-ąją.
Viliamasi, jog kiekvienais metais rugsėjo 1-ąją prie eitynių prisijungs vis daugiau Kauno studentų, šiame mieste veikiančių aukštųjų mokyklų.
„Gaila, kad antradienį prie mūsų visų negalėjo prisijungti Vytauto Didžiojo universiteto atstovai – apie planuojamas eitynes jie sužinojo per vėlai, todėl negalėjo pakeisti savo planų. Tačiau VDU studentai dalyvavo vidurdienį arkikatedroje vykusiose mišiose už studentiją.
Į mišias atvyko ir Kolpingo kolegijos atstovai“, – portalui lrytas.lt pasakojo viena eitynių organizatorių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kultūros centro vadovė Monika Miliūtė.
Studentai visais laikais būdavo aktyvūs, nebijodavo rengti netgi protestuojančių prieš sovietinį režimą eitynių.
Protestuojant prieš sovietų invaziją į Vengriją, 1956 metais Kauno kapinėse (dabar – Ramybės parkas) susirinko keli tūkstančiai žmonių, tarp jų didelė dalis priklausė studentijai. Link Laisvės alėjos judančioms eitynėms kelią užkirto milicininkai ir kariškiai, buvo suimta daugiau nei 20 tuomečio Kauno politechnikos instituto studentų.
Minios studentų į gatves išėjo ir 1972 metais, po Romo Kalantos susideginimo.
