Rajono valdžia tokį įsakymą pasirašė atsižvelgdamas į gautą Ukmergės miškų urėdijos prašymą. Šiuo metu rajono miškuose vyrauja aukštas, ketvirtos klasės miškų gaisringumas, kuris sparčiai artėja prie aukščiausios – penktos klasės.
Draudimas nustos galioti tik nustačius trečią ar dar žemesnę miškų gaisringumo klasę, o tam reikia, kad stipriai ir ilgai palytų.
Gaisras įsižiebtų akimirksniu
Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujalis kelias pastarąsias savaites kiekvieną savo darbo dieną pradeda nuo Lietuvos hidrometeoroginės tarnybos „meteo.lt „ tinklalapio naršymo ir meldžia Dievo lietaus.
„Su tokia ilgai besitęsiančia sausra dar nebuvome susidūrę.
Paskutinį kartą lijo liepos mėnesio pabaigoje, o drėgmės trūkumą miškuose pajutome jau po Joninių.
Ten, kur anksčiau nepraeidavai su guminiais batais, dabar gali eiti su šlepetėmis.
Neseniai lankiausi mūsų urėdijoje esančioje Alionių pelkėje, kuri tiek yra išdžiūvusi, kad net kiminai sutrupa rankose.
Ši pelkė šiuo metu gausiai yra lankoma žmonių – renkamos bruknės ir yra tarsi parako statinė, kadangi jai yra nustatyta pati aukščiausia – penkta gaisringumo klasė“, – kalbėjo V.Kraujalis.
Ką reiškia penkta gaisringumo klasė, urėdas apibūdino paprastai – neatsargus smilkstančio degtuko ar prigęsintos cigaretės nuorūkos numetimas dabar garantuotai sukels gaisrą, miškuose šiuo metu bet koks augalas yra ypač degus.
Dar nereikėtų pamiršti ir to, kad miškuose yra ir durpių sluoksnis, kuris užsidegęs labai apsunkina gesinimo darbus.
Miškus stebi trys kameros
Ukmergės miškų urėdijai priklauso visi Ukmergės ir Širvintų rajonų miškai bei dalis Molėtų, Vilniaus bei Anykščių rajonų miškų.
Pasak V.Kraujalio, visų minėtų rajonų savivaldybių vadovai atsižvelgė į urėdijos prašymą ir uždraudė žmonėms lankytis sausros iškankintuose miškuose.
Draudimas negalioja tik miškų urėdijų ir jų įmonių darbuotojams bei asmenims, gyvenantiems draudžiamose zonose.
Ar toks draudimas realiai yra įgyvendinamas – juk mūsų žmonės, ypač gyvenantys kaimuose, dažnai nepaiso jokių draudimų ar net nėra informuoti apie juos?
„Labai norėtųsi žmonių paprašyti, kad, jei nėra poreikio, dabar geriau neitų į mišką.
O jei jau eis, kad nerūkytų, nenaudotų degtukų, taip pat norisi tikėti, kad miškuose dabar nebus organizuojamos kolektyvinės išvykos, įvairūs pasisėdėjimai prie laužo ar panašiai“,- sakė urėdas.
Jo teigimu, urėdija turi tris automatizuotas gaisrų stebėjimo sistemos kameras, kurios miškininkus iškart perspėtų net apie menkiausią ugnies pasirodymą miško teritorijoje.
Medelynuose – laistymo darbai
„Kad miškai vėl atsigautų, reikia jog smarkiai palytų bent dvi valandas.
Trumpalaikis pakrapnojimas miške padaro tik rasą – vanduo net nespėja įsigerti, po kurio laiko išvis išgaruoja“, – aiškino V.Kraujalis.
Dabartinė sausra miškininkams ne tik kelia didžiulį pavojų, bet ir tuština biudžetą – patiriami nemaži materialiniai nuostoliai dėl laistymo darbų turimuose medelynuose.
Ukmergės miškininkai medelius augina nuo mažyčių sodinukų, kuriuos, augančius šiltnamiuose, reikia laistyti 2 – 3 kartus per dieną, o jau gerokai paaugintus – bent kartą per savaitę.
Pavyzdžiui, 20 arų plote augantiems tokiems sodinukams per tris laistymus prireikia net 50 kubinių metrų vandens.
Iš viso urėdijos medelynuose auginama apie 3 milijonus sodinukų.
Kodėl miške gera
Ukmergės miškų urėdija parengė informacinius stendus apie tai, kodėl miške gera:
Vienas hektaras miško želdinių sugeria anglies dioksidą ( CO2) ir pagamina tiek deguonies (O2 ), kiek jo reikia 200 žmonių.
Miške deguonis yra geresnės kokybės nei mieste, nes jis prisodrintas neigiamo krūvio jonų.
Vienas hektaras spygliuočių medžių per metus perfiltruoja 30 – 35 tonas dulkių, todėl miško ore yra 1000 kartų mažiau kietųjų dalelių, nei mieste.
Miške saulės aktyvumas yra 2 kartus mažesnis nei atviroje vietoje, o ąžuolo pavėsyje saulės radiacija mažesnė net 90 proc.
Miške karštą dieną oro temperatūra būna 5 laipsniais mažesnė, nei atvirame lauke.
Miškas orą drėkina 10 kartų efektyviau, nei tokio paties ploto vandens telkinys.
Miško augalai iš vandens išsiurbia švino, azoto, fosforo, kalio bei kitus cheminius junginius.
Bakterinis miško vandens užterštumas yra 20 – 70 kartų mažesnis, nei bet kuriame atvirame vandens telkinyje.
Vienas hektaras spygliuočių medžių per parą išskiria 5, lapuočių – 2, o kadagių -- 30 kilogramų lakiųjų medžiagų – fitoncidų. Jie užmuša įvairius mikroorganizmus: grybelius, bakterijas, virusus, bacilas.
Miško augalai turi daug biologiškai aktyvių, lakių medžiagų, kurias skleidžia į aplinką. Tai – terpentininiai junginiai, eteriai, alkoloidai, aldehidai ir kt. Spygliuočių augalų aromatą sudaro net 30 komponentų.
Miško garsus sukuria ne tik paukščio giesmė, bet ir jo sparnų šlamesys, miško žvėrių kvėpavimas, vabalėlių krebždesys, medžių lajos virpėjimas, jos bei kitų miško augalų augimas.
Miške yra visa spalvų gama – nuo raminamai veikiančios žalios iki aktyvumą keliančios raudonos.
Medžiai, kaip ir visi kūnai, turi savo energetinius laukus, kurie teigiamai veikia žmogaus organizmą.
