Pastarąjį kartą traukinys su keleiviais iš Lenkijos į Lietuvą nekeičiant riedmenų buvo atvykęs 1939-ųjų rugpjūtį.
Šios kelionės tikslas – įvertinti Lietuvos ir Lenkijos geležinkelių infrastruktūrą, „Rail Baltica“ rangos darbus Lietuvoje, Tai pat – perspektyvas tolimesniam projekto įgyvendinimui.
Kartu su ja K.Trautman vyko Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos Susisiekimo ministerijų bei kitų transporto institucijų atstovai.
Kelionės metu aptartas „Rail Baltica“ įgyvendinimo progresas ir perspektyva realizuoti greitojo traukinio nuo Kauno iki Talino projektas.
Lietuvoje per du metus jau nutiesta 122 kilometrai europinius standartus atitinkančių geležinkelio bėgių.
Neįrengta valdymo sistema
Deja, nuo Kauno iki Lenkijos pasienio nusidriekusi geležinkelio trasa negali funkcionuoti – iki šiol nėra sumontuota signalizacijos sistema, nėra pervažų valdymo sistemų. Galu gale – dispečeriai neturi galimybės stebėti traukinių eismo ir jį koordinuoti.
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ buvo Europos komisijai pateikusi paraišką sistemos įdiegimui reikalingoms lėšoms gauti, tačiau prašymas atmestas.
Viliamasi, jog reikiamus 75 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų galbūt pavyks gauti dar šį rudenį.
Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovų, jei pavyks gauti finansavimą kitiems darbams atlikti, traukiniai į Lenkiją ims kursuoti po vienerių ar dviejų metų.
Kitas Lietuvoje įgyvendinamo projekto „Rail Baltica“ etapas – geležinkelio bėgių tiesimas link Latvijos sienos.
Lenkijos pusėje – padėtis apverktina
Traukiniu iš Baltstogės į Kauną vykęs susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas minėjo, jog pilnai užbaigus darbus, įdiegus signalizacijos ir valdymo sistemą keleiviai traukiniai iki Lenkijos sienos galės vykti 160 kilometrų per valandą greičiu.
Deja, kaimyninėje šalyje geležinkelio būklė – apgailėtina. Didžiausias leistinas greitis vykstant juo siekia vos 50 – 60 kilometrų per valandą.
Tarp Baltstogės ir Kauno būta kelio atkarpų, kuriomis važiuodamas vos 20 kilometrų per valandą greičiu traukinys pažeidė visus įmanomus saugos reikalavimus. Geležinkelis labai senas, išsikraipęs, tad traukinys šiomis vietomis vyko siūbuodamas į šonus“, – pasakojo Susisiekimo ministerijos atstovai.
Viceministras S.Girdauskas pripažino, jog puoselėti „Rail Baltica“ projekto, link Lietuvos tiesiant aukštus kokybinius reikalavimus atitinkančias geležinkelio linijas, lenkai neskuba.
Ne paslaptis, jog ši kryptis nėra prioritetinių kaimyninės šalies vyriausybės siekių sąraše.
Šalis sujungs geležinkelių tinklas
Ateityje geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus geležinkelio keltą, Helsinkį. „Rail Baltica“ geležinkelis yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją.
Be to, ateityje šis koridorius Varšuvoje turės jungtį su transporto koridoriumi „Baltica – Adriatica“, sujungsiančiu kokybiška geležinkelio vėže Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją ir Italiją. Tokiu būdu Europoje formuojama naujos šiaurės-pietų ir rytų-vakarų krovinių kryptys.
Europos Sąjungos (ES) institucijos „Rail Baltica“ projektą įvardija kaip strateginį ir ilgalaikį geležinkelio projektą, kurio tikslas – plėtoti aukštos kokybės keleivinį susisiekimą bei krovinių vežimus tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir kitų ES šalių.
