Mahatma Gandhi vardas Rusnėje kelia ir baimę, ir smalsumą

Rusnės miestelyje (Šilutės r.), buvusios sinagogos pastate, butą turinti 82 metų E.Beržinienė kasdien daug kartų eina prie Nemuno kibiru pasisemti vandens. Kaip moteris laistys daržus, kai čia pastatys paminklą Indijos tautos didvyriui ir jo bendražygiui iš Rusnės?

„Artistai iš sudegusio teatro – stato paminklą! Gauna pinigų, dirba vieną ar dvi dienas ir vėl nebūna savaitėmis“, – piktinosi senolė.

Kasmet ant upės kranto per savo gimtadienį rugsėjo 8-ąją ji rengdavo šventę giminaičiams. Šiais metais statybininkai gali nesuspėti tos vietos sutvarkyti.

Už E.Beržinienės dviejų kambarių butą buvo siūloma 17,37 tūkst. eurų. Esą vilniečiai čia žadėję įrengti muziejų. Kaimynas pardavė savo būstą, o moteris pirkėjų daugiau nebesulaukė.

Po ilgų ginčų šį pavasarį buvo nutarta, kad pastatas, kur ji gyvena, galėjo būti sinagoga. Iki tol rusniškiai kalbėjo, kad čia buvo silkių dorojimo cechas.

Naujas paminklas iškils ten, kur atplaukę žvejai iškraudavo žuvis. “Pastačius paminklą jūsų butas bus vertas milijono“, – bandžiau guosti senolę, atsidūrusią pasaulio įvykių sūkuryje.

„Rask man tokį pirkėją – aš tau pusę sumos atiduosiu“, – stvėrėsi ji už galvos.

Ant Nemuno deltos kranto (Rusnėje ši upė vadinama Atmata) priešais pasieniečių bokštą prisėdę žmonės piktinosi būsimu paminklu M.Gandhi ir jo bendražygiui žydui iš Rusnės.

„Paminklas stovės atokiai nuo praeivių akių ne itin prižiūrimoje teritorijoje, kurią mėgsta vietos girtuokliai“, – taip jo vietą apibūdino Šilutės rajono žiniasklaida.

„Geriau būtų statę Staliną ir Leniną! Arba paminklą prūsų vadams. Kaip tas Gandhi susijęs su Lietuva?“ – rėžė žvejoti išsiruošęs vyras.

„Nepažįstame mes to Gandhi“, – tikino du vyrai, labiau laukiantys ne paminklo, o mėnesio pabaigos ir algos.

„Ar mes prieš jį turėsime melstis?“ – piktinosi čia stovinčios valties šeimininkas.

Dauguma Rusnės gatvėse kalbinamų žmonių apie M.Gandhi ir H.Kallenbacho paminklą iš viso nebuvo girdėję. Keli atostogų grįžę emigrantai net suabejojo, ar tai tiesa.

„Aš žvelgiu plačiai. Indija – mistinė šalis, iš kurios mes savo kalbą kildiname. Be to, Nemunas už Tilžės virsta Rusnės upe. O vandenys Indijoje šventi“, – dėstė etnokultūros ir informacijos centro „Salos“ direktorė Birutė Servienė.

Ji pasakojo, kad iš pradžių rusniškiai paminklo idėją sutiko emocingai – jiems atrodė, jog vieta parinkta netinkamai.

Juk senojo Peterso tilto atramos liekanos, kur buvo sumanyta pagerbti Indijos nacionalinį didvyrį ir jo draugą, yra pripažintos technikos paminklu.

„Negalima naikinti vieno paminklo ir ant jo statyti kito“, – sakė gyventojai. B.Servienė pasižiūrėjo filmą apie M.Gandhi: „Ir ten rodo mūsų žydą Kallenbachą.“

Paklausta, kiek metų architektas H.Kallenbachas gyveno Rusnėje, centro direktorė atsakė – 3 ar 4. Tiksliau nustatyti sunku. Etnokultūros specialistai svarsto įvairias idėjas, kaip pagerbti Žemaičių Naumiestyje gimusį H.Kallenbachą. Tarp jų – ir siūti sandalus per pirštą, kuriuos sumanė iš jų krašto kilęs architektas.

B.Servienės manymu, kai bus pastatytas paminklas, padaugės turistų. Dabar atvyksta prancūzai ir vokiečiai, o vėliau pasirodys ir indai.

O gal vilniečiai galėtų pastatyti paminklą ne tik indui, bet ir medienos pirkliui Ernstui Heinrichui Ankeriui, kurio dėka Rusnė tapo tokia graži, ir gydytojui Arturui Kitteliui, išleidusiam knygą apie 37 savo darbo metus ir taip įamžinusiam šio krašto gyventojus?

Dar čia yra gimusi vokiečių dainininkė Alexandra Doris Tretz.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė patikino: takas iki upės E.Beržinienei tikrai bus įrengtas ir ji galės semti vandenį: „Laukiame, ruošiamės, statome. Rugsėjo 15 dieną turėtų būti baigta.“

Seniūnija savo lėšomis sutvarkys pėsčiųjų taką paminklui iš dešinės ir kairės.

„Iš pradžių buvo neatsiklausta mūsų. O dabar parinkta tinkama vieta“, – sakė pašnekovė. Rusnės tautodailininkė Violeta Benetienė patikino, kad neturi nieko prieš paminklą prie sinagogos. O štai prie tilto – prieš!

„Svarbu įamžinti istorinę atmintį – taip vyksta nuolatinis pažinimo procesas“, – kalbėjo Lietuvos ambasadorius Indijoje Laimonas Talat-Kelpša.

37 metų diplomatui sumanymas Rusnėje pastatyti paminklą kilo atsitiktinai – perskaičius vilniečio mokytojo Vytauto Toleikio straipsnį.

Ambasadorių sužavėjo galimybė sukurti vietą, kur susijungtų Lietuva, Indija, Pietų Afrika, Izraelis. Kodėl ir Pietų Afrika? Pasirodo, M.Gandhi ir žydas M.Kallenbachas ten susipažino.

Paminklas Rusnėje statomas už Indijos turtuolio Jusufo Hamiedo lėšas. Jis gimė Vilniuje 1936 metais litvakės ir Indijos musulmono šeimoje. Jo tėvai susipažino studijuodami Berlyne.

Sūnus paveldėjo tėvo Khwajos Abdulo Hamiedo sukurtą pasaulyje žinomą farmacijos bendrovę CIPLA.

J.Hamiedas lankėsi Lietuvoje ir susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Kai svečias paklausė, ką galėtų padaryti Lietuvos labui, ambasadorius L.Talat-Kelpša pasiūlė pastatyti paminklą M.Gandhi ir H.Kallenbachui.

Paminklą ėmėsi statyti viešoji įstaiga „Kiškių sukilimas“, kuriai vadovauja televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė.

Apie būsimąjį paminklą indai jau sužinojo perskaitę straipsnį laikraštyje „Times of India“. Šio laikraščio dienos auditorija – 50–80 milijonų skaitytojų, kasdien jis leidžiamas 5–7 milijonų egzempliorių tiražu.

Be to, straipsnį perspausdino ir Indijos regioniniai laikraščiai. Populiarus televizijos kanalas CNN IBN rengia žurnalistų komandą vykti į Rusnę ir teiravosi L.Talat-Kelpšos, ar įmanoma iš šio Lietuvos miestelio transliuoti tiesiogiai paminklo atidarymo iškilmes.

Indijos žurnalistams daro įspūdį, kad paminklas stovės Lietuvos ir Rusijos pasienyje – M.Gandhi ir H.Kallenbachui iš kairės matysis Rusijai priklausanti sala.

Jis bus atidengtas spalio 2-ąją, per M.Gandhi gimimo dieną – tai Indijos valstybinė šventė. L.Talat-Kelpša teigė, kad indai žino Europą. O apie tai, kad Europoje yra Baltijos šalys, jie buvo mažai girdėję.

Diplomatas mano, jog Indija ateityje vaidins svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje ir politikoje. Todėl jis neabejoja, jog po 20–30 metų paminklo M.Gandhi reikšmė gali būti dar didesnė nei dabar.