Utėlėti, neblaivūs, agresyvūs apsileidėliai, praeivių kaulijantys pinigų ir rūkalų. Vakarais šie įkaušę valkatos traukia dainas ir po linksmybių pargriuvę ant suolų ar po jais miega. Prabudę teršia netoliese esančiose tarpuvartėse ar tiesiog po savimi.
Tokius vaizdus galima pamatyti ne kokioje atkampioje Kauno vietoje, o pačioje miesto širdyje.
Asocialūs asmenys įjunko rinktis pačioje gražiausioje Laisvės alėjos vietoje prie fontano. Savo išvaizda ir elgesiu jie šiurpina kauniečius ir turistus.
Valkataujantiems asmenims nusipjauti ne tik į aplinkinius, bet ir į pareigūnus.
Viešosios tvarkos specialistai pripažino, kad tai – didelė problema, tačiau būdų kovoti su benamiais neranda.
Valkatos okupavo suolus
Įdienojus ar vakarais kauniečiai noriai ilsisi Laisvės alėjoje. Ypač žmonės mėgsta pasėdėti ant greta fontano esančių suolų. Vieni tiesiog dairosi į aplinkinius. Kiti prisėdę valgo ledus ar įvairius užkandžius.
Gausu kauniečių bei turistų ir aplink fontaną įsikūrusiuose baruose.
Tačiau tai, ką galima pamatyti pačioje Kauno širdyje, kelia pasibaisėjimą ir net šleikštulį.
Netoli fontano greta nedidelio prekybos centro suolus okupuoja asocialūs kauniečiai. Tai ne tik apsileidę vyrai, bet ir kelios moterys.
Nuo savęs braukia utėles
Norint stebėti, ką atsisėdę ant suolų veikia valkatos, prieš tai geriau nevalgyti.
Viena iš pirmo žvilgsnio lyg ir padoriai apsirengusi moteris vis kasėsi galvą, akis, kūną. Priėjus arčiau paaiškėjo, kad ji nuo savęs braukia utėles ir jas meta po suolu bei ant grindinio.
Po kurio laiko moteris atsistojo, kažkur nupėdino. Ant suolo, kur krito parazitai, prisėdo turistai, vėliau šeima su mažais vaikais. Po kiek laiko utėlėtoji grįžo ir vėl įsitaisė pamėgtoje savo vietoje.
Prie fontano ant gretimo suolo šviečiant saulei lyg niekur nieko miegojo kitas iš pažiūros asocialus vyras. Niekas nedrįso trukdyti palaimingos aiškiai įkaušusio kauniečio popietės ir ieškojo, kur atsisėsti atokiau.
Rieda į prekybos centrą
Kasdien toje pačioje vietoje galima pamatyti ir daugiau benamių ar į namus neskubančių ir alėjoje pinigų iš praeivių gauti bandančių valkatų.
Viena kaulytojų vyrų pora yra ištobulinusi savo veiklos strategiją – vyriškis iki fontano atstumia neįgaliojo vežimėlyje sėdintį „kolegą“ be kojos.
Jie sėdi ant suolo, dairosi. Pamatęs greta rūkančius ar užjausti galinčius asmenis, bekojis vyras pats rieda prie kauniečių ir turistų, prašo rūkalų. Jei žmonės jo neveja šalin, kaulija dar ir pinigų.
Tada pora jau rieda į greta esantį prekybos centrą ir perka pigiausių gėralų.
Tvyro išmatų tvaikas
Laisvės alėjoje gyvenantys ar dirbantys kauniečiai teigė, kad valkatų savivalė ir linksmybės prie fontano prasidėjo šią vasarą.
Greta jų susibūrimo vietos gyvenanti Diana Bulovienė pasakojo, kad anksčiau valkatos įsitaisydavo kitoje alėjos vietoje – netoli savivaldybės, kur taip pat yra prekybos centras.
„Iš ten juos kažkas, matyt, sugebėjo išguiti. Todėl dabar jie renkasi čia. Kai pavakariai šilti, jų susiburia 6–7. Valkatos iš praeivių kaulija pinigų ir čia pat geria. Įsilinksminę traukia dainas“, – pasakojo moteris.
Kita taip pat alėjoje gyvenanti kaunietė Petronėlė Pikelienė pridūrė, kad neretai girti valkatos ant suolų užmiega ir tiesiog po savimi tuštinasi arba sliūkina į greta esančias tarpuvartes.
„Jie nuolat ateidavo į mūsų namo tarpuvartę. Kai buvo ypač karštos dienos, tvyrojo toks tvaikas, kad jautėsi net pačioje Laisvės alėjoje. Tarpuvartėje įsirengėme nuo judesio užsidegantį šviestuvą. Iš pradžių valkatos jo bijojo, į tarpuvartę nėjo. Bet dabar ir vėl tas pats“, – skundėsi moteris.
Benamiai nieko nebijo
Alėjoje daug metų suvenyrus pardavinėjantis Algimantas Vygantas pasakojo panašias istorijas.
Vyras prie fontano dirba nuo ryto iki vėlaus vakaro. Kaunietis teigė, kad vakarėjant benamiai tarsi susitarę susirenka iš įvairių pusių prie fontano ir pradeda savo linksmybes.
„Kartais atvažiuoja policijos ekipažai. Tada susirinkusieji išsiskirsto, tačiau po kurio laiko vėl sugrįžta. O jei įkaušę, ir visai nieko nebijo, garsiai keikiasi rusiškai.
Kartais juos išveža greitosios pagalbos automobiliai. Tačiau kitą dieną valkatos ir vėl čia“, – pasakojo vyras.
Suvenyrų pardavėjas baisėjosi, kad ne vienas alėjoje poilsiaujantis valkata utėlėtas.
„Jie renka utėles nuo savęs ir meta ant suolų, gėlių, grindinio. Pats ant suolų nė už ką nesėsčiau“, – sakė A.Vygantas.
Laukia valdžios sprendimų
Greta valkatų susibūrimo vietos viename bare dirbanti Sonata Kavaliauskaitė pasakojo, kad benamiai bando terorizuoti ir prie staliukų sėdinčius klientus. Padavėjai savo jėgomis juos veja šalin.
„Tai dar sugebame padaryti. Tačiau ypač gėda būna prieš turistus, kurie vaišindamiesi yra priversti matyti baisiai apsileidusius, dvokiančius, girtus valkatas, įsikūrusius ant suolų pačioje miesto širdyje“, – sakė mergina.
Laisvės alėjos bendruomenės vadovas verslininkas Edvinas Juškauskas taip pat skundėsi, kad valkatos – didžiulė problema.
„Mes pasirengę net kelialapius jiems į kitą miestą nupirkti, kad tik jie nebegadintų Kauno centro vaizdo. Rimtai kalbant, ko griebtis, nežinome. Kviečiame policiją. Tačiau valkatos nieko nepaiso, vėl grįžta. Laukiame, ką šiuo klausimu gali pasiūlyti savivaldybės atstovai. Jiems mielai padėtume, kuo galėtume. Tačiau pirmiausia jie turi pasiūlyti planą, ką su asocialiais žmonėmis daryti, nes mes tokių galių neturime“, – sakė E.Juškauskas.
Iš aplinkinių tik juokiasi
Patiems valkatoms į miestiečių dejones nusispjauti.
„Laikinosios sostinės“ korespondentams vienas jų, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, papasakojo apie savo gyvenimą ir elgesį viešoje vietoje.
– Ar turite namus? – stipriai nubalnota ir šašuota nosimi vyro, prisistačiusio Rolandu, paklausė „Laikinoji sostinė“.
– Gyvenu netoli tokiuose sandėliukuose. Todėl atvažiuoti nesunku. O ką daugiau veikti? Į darbą niekas nepriima. Neturiu ne tik kojos, bet ir vienos rankos nykščio.
– O ką galėtumėte dirbti?
– Pats sau susiremontuoju batus. Galėčiau tai dirbti, bet į darbą niekas nepriima. Man jau tuoj 50 metų. Turiu antrą invalidumo grupę. Kubilius didesnės nedavė. Gaunu 94 eurus. Iš tiek pragyventum?
– Tai pinigų prašote žmonių?
– Prašau. Kai kurie ir duoda. Daugelis nėra pikti. Bet kartą gavau ašarinių dujų.
– O ką darote su tais pinigais?
– Išgeriu, būna, stipriai išgeriu.
– O policijos nebijote?
– Ne, jie manęs bijo (juokiasi). Kai atvažiuoja, pamato mane, sako: „A, čia tas debilas“ ir apsisuka. Greitoji irgi. Ką iš manęs paimsi, jei ir baustų, nieko neturiu.
– Tai jums negėda, kad ne visai tvarkingai atrodote, kad geriate ir miegate viešoje vietoje?
– Aš nieko nebijau ir man nusispjaut.
Ketino pasidomėti kitų patirtimi
Rimas Sidera, Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas:
„Valkatos Laisvės alėjoje – tikrai opi problema. Mūsų darbuotojai bei policijos pareigūnai kartkartėmis juos bando sudrausminti. Tačiau tai bergždžias reikalas.
Vieni jų neturi dokumentų, kiti – gyvenamosios vietos. Net jei ir galima skirti baudas už viešosios tvarkos pažeidimus, tie žmonės jų vis tiek nemoka.
Kitų priemonių, kaip su valkatomis elgtis, neturime. Juk negalime jų tiesiog išvežti kur kitur. Be to, net jei valkatos ir patenka į nakvynės namus, iš jų bėga, vėl grįžta ten, kur buvę.
Viena iš priemonių kovoti su valkatomis – bausti už elgetavimą ir išmaldos davimą. Tačiau vien tokių priemonių valkatoms iš Laisvės alėjos išguiti neužtenka. Reikės pasidomėti, kokių dar priemonių imasi kitų miestų vadovai.“
Ragino kauniečius neaukoti benamiams
Povilas Mačiulis, Kauno vicemeras:
„Kalbant apie šią problemą svarbu suprasti vieną dalyką: elgetų miesto centre bus tol, kol bus jiems pinigų duodančių žmonių.
Pernai rudenį visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nariai drauge su Kauno policijos pareigūnais Laisvės alėjos ir senamiesčio bendruomenių atstovais rengė akciją, kurios metu ragino nešelpti elgetautojų.
Akcija prisidėjo prie progreso šioje srityje, ir etatinių benamių miesto centre sumažėjo. Ta linkme ketiname dirbti ir toliau.“
