Politologai skirtingai vertina lietuvių užsispyrimą neleisti pavardžių asmens dokumentuose rašybos piliečių pasirinkta kalba. Politologas Šarūnas Liekis tvirtino, jog atsilikę nuo ES standartų Lietuva atrodo kaip „talibaniška“ provincija ir Rusijos džiaugsmui pykstamės su Lenkija. Bet jo kolega teigia, jog Lietuva turi laikytis tapatybės principų, o Lenkijos prezidento atsukta nugara Vilniui – esą nereikšmingas dalykas.
Ateinantį sekmadienį naujasis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda suplanavo savo pirmąjį vizitą į užsienį – jis atvyks į Estiją ir ragins Baltijos regione stiprinti NATO pajėgumus dėl Kremliaus agresyvių veiksmų Ukrainoje.
Vėliau A.Dudos darbotvarkėje įrašyti vizitai į Berlyną, Londoną ir Niujorką. Artimiausios geografinės ir kultūrinės kimynės Lietuvos sąraše nėra.
Atskris į Taliną, o ne į Vilnių
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, istorikas, politologas ir sociologas Šarūnas Liekis neabejoja, jog naujasis Lenkijos vadovas aplenkė Lietuvą dėl dviejų šalių santykius užspaudusio šaltuko. O jis atslinko iš politinio šaldytuvo, kuriame guli užšaldytas projektas leisti Lietuvos Respublikos pilietybę liudijančiuose dokumentuose rašyti vardus ir pavardes gimtąja kalba, o ne pagal lietuviškos tarybos taisykles, kaip yra dabar.
Bet kitas politologas, Gediminas Vitkus teigė, jog Lenkijos prezidento pasirinktos pirmojo vizito krypties nereikia pernelyg sukti galvos.
„O kas sakė, kad pirmasis vizitas į užsienį yra reikšmingiausias? Gal jis kaip tik mažiausiai reikšmingas? Prezidentų kelionėms nebūtina teikti daug reikšmės. Na, atvažiuos į Estiją, Lietuvą aplenks – kitą kartą gal atvažiuos ir pas mus“, – svarstė politologas.
G.Vitkus įsitikinęs, kad Lietuva neturi pasiduoti tautinių mažumų spaudimui ir privalo tvirtai laikytis lietuvių kalbos rašybos asmens dokumentuose taisyklių, jei nori išsaugoti tautinę ir valstybinę tapatybę.
„Dabar reikalaujama leisti rašyti nelietuviškas pavardes pagal nelietuviškas kalbos taisykles asmens dokumentuose, vėliau tautinės mažumos, nebūtinai lenkai, įsigeis dar daugiau lengvatų. Tokiu keliu einant ir valstybę prarasti galima“, – būgštavo politologas.
Politikai dėsniai negalioja?
Bet ar jis nemano, kad ginču dėl rašybos naudojasi priešvalstybinės jėgos, skatinančios lietuvių ir lenkų priešiškumą Lietuvoje ir įtampą tarp dviejų kaimyninių NATO šalių? Ar nevertėtų padaryti nuolaidų ir sutepti kalbinę skaistybę svarbesnių geopolitinių tikslų vardan?
„Politika ne fizika, čia negalioja visais atvejais galiojantys dėsniai. Politiniai procesai yra žmonių laisvos valios raiška. Kitaip tariant, politiką daro žmonės ir viską lemia, kokių žmonių rankose atsiduria politinės jėgos instrumentai. Teoriškai svarstant, dėl „W“ gali kilti net karas tarp Lenkijos ir Lietuvos, jei nepalankiai susiklostytų aplinkybės. Padarius nuolaidų, atleidus principų varžtus nereikškia, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai ims ir pagerės“, – kalbėjo G.Vitkus.
Tačiau politologas Š.Liekis atkreipė dėmesį, kad originalių kitataučių pavardžių į asmens dokumentus neįsileidžianti Lietuva pažeidžia ES standartus.
Lietuva – kaip talibano provincija
„ES šalyse pavardžių ir net vietovardžių rašyba liberalizuota. Tarkime, Strasbūre greta prancūziškų apstu vokiškų pavadinimų. Elzase, kur susitelkusi didžiausia vokiečių tautinė mažuma Prancūzijoje, rašomi vietovardžiai vokiškai. O juk vokiečių ir prancūzų santykiai Elzase, jei žiūrėti istorijos, irgi anksčiau buvo konfliktiški“, – priminė mokslininkas.
Š.Liekis tikino, jog ir Lenkijos Punsko krašte palikta daug lietuviškų kaimų vardų.
Silezijos regione, iki 1945-ųjų priklausiusiame Vokietijai, irgi atkurti vokiški kaimų pavadinimai.
„Lenkijos politika asmenvardžių ir vietovardžių atžvilgiu keitėsi liberalia linkme nuo 2004-ųjų, o mes likome provincialiai užsispyrę. Lietuvius ir lenkus kiršina Rusija, kuri sumaniai žaidžia lietuviškojo talibano, tautinių ekstermistų korta“, – negailestingą išvadą pateikė mokslininkas.
Pradės rinkti parašus
Reikalavimą kitataučių pavardes asmens dokumentuose rašyti tik lietuviškai remianti iniciatyvinė grupė „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ pradeda rinkti parašus – jų surinkus 50 tūkst., įstatymo projektas turės būti svarstomas Seime privaloma tvarka.
Pagal siūlomą projektą, rašyti pavardę nelietuviškai būtų galima ant į pasą įklijuoto papildomo lapo arba tapatybės kortelės antroje pusėje.
„Manome, kad per ilgai užsitęsę svarstymai apie asmenvardžių rašymą ne valstybine kalba kiršina Lietuvos visuomenę, kenkia dvišaliams santykiams su Lenkija ir turėtų būti išspręsti vadovaujantis valstybės interesais ir tarptautinės teisės reikalavimais. Būtent todėl siūlome šį Latvijoje priimtą ir pasiteisinusį kompromisą – piliečiui pageidaujant leisti asmenvardžius nevalstybine kalba dokumentuose rašyti ne pagrindiniame puslapyje, – siūlymo motyvus aiškino akademikas istorikas Eugenijus Jovaiša.
Projektą užregistravusioje iniciatyvinėje grupėje – rašytojas Vytautas Rubavičius, Panevėžio vyskupas emeritas J.E. Jonas Kauneckas, istorikai Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys ir Mindaugas Nefas, aktorius Gediminas Storpirštis, režisierius Jonas Vaitkus, kalbininkas Kazimieras Garšva ir kiti.
