Čia kadaise gyveno Albinas Čepeliauskas, pagarsėjęs Prienų skerdiko pravarde. Dabar šis vyras – kalėjime, jo namai apleisti, o reikalais rūpinasi kaimynas 57 metų J.Raginis.
Iš neįgalumo pašalpos gyvenantis vyras aprodė namą Sodų gatvėje. 65 apleisti kvadratiniai metrai laukia iš įkalinimo Marijampolėje sugrįžtančio 55 metų šeimininko. Laukia jo ir J.Raginis.
Nusprendė padėti kaliniui
Prieniškis piktinasi tvarka Lietuvoje. Mat jo kaimynas A.Čepeliauskas 2008 metais pradėjo gauti sąskaitas už komunalinių atliekų tvarkymą. Tiesa, o ką tas kaimynas padarė? Nuosprendis - itin žiaurų jaunos moters nužudymą ir palaikų išniekinimą.
Prienų gyventojo A.Čepeliausko pavardę Lietuva išgirdo po 2006 metų gegužę įvykdyto šiurpaus nusikaltimo. Girtas vyras mirtinai suspardė ir sudaužė atsitiktinai į jo namus užėjusią 31 metų moterį. Negana to, vėliau A.Čepeliauskas supjaustė jos palaikus – nupjovė krūtis, liežuvį, suraižė lytinius organus.
Kraupiai susidorojęs su auka, pusamžis vyras namo rūsyje išpylė apie 20 litrų benzino ir ketino padegti namus, tačiau kaimynai sulaikė. Už savo darbus A.Čepeliauskas buvo įkalintas nuo 2006 iki 2020 metų. Šiuo metu jis sėdi už grotų Marijampolės pataisos namuose.
„Nusikaltimas lieka nusikaltimu. Jis man gyvenime padėjo. Jei neužsiimsi, tai kas padės. Aš ne vienam žmogui esu pagelbėjęs. Mes kartu augome ir gyvenome. Nusprendžiau padėti kaimynui, nes čia tokia neteisybė. „Ekonovus“ yra tokie... Jūs pereitumėte per gyvenvietę ir pamatytumėte, kaip jie čia neteisingai elgiasi. Mano įsitikinimu, čia absurdas“, – A.Čepeliauską gynė kaimynas Jonas.
Mynė institucijų slenksčius
Nuo 2008 metų spalio mėnesio Prienų rajono savivaldybė įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Nuo tos dienos iš Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro vis plaukė sąskaitos ir jau porą metų įkalinimo įstaigoje sėdinčiam A.Čepeliauskui. Iki 2015 metų balandžio mėnesio teismas jam priteisė sumokėti 190 eurų.
Nuteistojo kaimynas J.Raginis surinkinėjo sąskaitas ir teisybės bandė ieškoti keliaudamas iš vienos institucijos į kitą. Jis kreipėsi į savivaldybę, atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančias bendroves, ARATC ir „Ekonovus“.
Tvirtas vyriškis stebėjosi, kodėl jo kaimynui, gyvenančiam Sodų gatvėje ir nuo 2006 metų esančiam įkalinimo įstaigoje, eilę metų siunčiami vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai. Tai yra sąskaitos su augančia skola už paslaugą, kurios jis negauna.
Pasak kaimyno, prie šio namo niekada nebuvo net konteinerio ir nuteistasis jokios sutarties nepasirašė. Elektros energijos tiekimas jam išjungtas, todėl neturėtų mokėti ir rinkliavos mokesčio.
Kaimyno Jono teigimu, iš savivaldybės ir visų kitų institucijų jis tik gavo atsakymą: „Tegul pats tvarkosi“.
Prienų savivaldybė nurodė, kad patvirtinti nuostatai dėl vietinės rinkliavos yra privalomi visiems savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Niekas nesikreipė
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas paklaustas apie A.Čepeliauskui ateinančias sąskaitas svarstė, gal niekas nesikreipė, kad ten niekas negyvena. „Kai paduodame į teismus, tada visi praregi“, – stebėjosi pašnekovas.
Prienų seniūno Algimanto Matulevičiaus teigimu, jei kas nors pateiktų prašymą, iškart būtų išrašoma ARATC pažyma, kad niekas negyvena ir nesinaudoja, nes taryboje yra priimtos lengvatos.
Pasak seniūno, turi kažkas kreiptis – ar pats, ar giminės, ar kaimynai. Seniūnas teigė pirmą kartą girdintis apie tai, kad nuteistojo kaimynas J.Raginis kreipėsi į seniūniją.
Moka už galimybę turėti paslaugas
Pasak ARATC direktoriaus A.Reipo, jokių sutarčių nėra, nes yra įvesta rinkliava. Gyventojai moka ne jiems, o savivaldybei. Tai savivaldybės mokestis. Rinkliava – tai mokestis už galimybę turėti paslaugas.
60 proc. Lietuvos turi rinkliavas, kur nėra jokių sutarčių. Savivaldybė nustato prievolę atliekų turėtojams mokėti periodiškai tam tikras įmokas. Už tą prievolę jie gali gauti visas savivaldybės teikiamas atliekų tvarkymo paslaugas.
„Gyvenimas ar negyvenimas nėra rinkliavos subjektas. Tai nekilnojamojo turto turėjimo faktas. Jei tą turtą turi, tai reiškia visam tam turtui yra dalinami bendrieji regiono kaštai.
Nekilnojamojo turto savininkai moka už tai, kad ne tik tą dieną išveža atliekas, bet jie atvykę randa švarią aplinką, gamtą. Maža kam paguoda, kad atvykus atliekos būtų išvežtos, bet iki namo būtų šiukšlynai. Reiškia, mokate už viską – kad atliekos būtų tvarkomos visumoje, ne tik esančios žmogaus konteineryje“, – dėstė direktorius.
Pasak direktoriaus A.Reipo, teismas išnagrinėjo situaciją, ar visi elgiasi teisiškai, teisingai ir pagrįstai. Jei priteisė, vadinasi, jų veiksmai buvo pagrįsti.
Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ Alytaus padalinio vadovas Romas Šmigelskas pranešė, kad jų įmonė nurodyto adreso neaptarnauja.
Mokestį gali sumažinti
Kiekvienais metais ARATC turi apie 500-700 bylų. Teismas vertina ar buvo pagrindas mokėti, ar žmogus turėjo galimybę gauti paslaugą, ar nebuvo pažeisti jo interesai.
Per metus būna maždaug apie 10 bylų, kur mokestis būna sumažinamas. Direktorius nepamena tokios bylos, kad atsakovui visai nereikėtų mokėti.
„Taip realizuojamas teisingumas. Čia daug subjektų yra. Mes esame tik mokesčio administratoriai, bet dar yra paslaugos teikėjai. Dar yra savivaldybė, seniūnai. Teismas vertina ne tik mūsų kaip administratorių veiksmus, bet visos grandinės“, – priminė centro direktorius.
Pasak jo, vidutiniškai namų ūkis sumoka po 3 eurus per mėnesį už vietinę rinkliavą už atliekų sutvarkymą ir išvežimą.
