Politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad lietuvių palankumą
ES lemia neigiamas požiūris į nacionalinės valdžios institucijas
bei Rusijos kaimynystė, o graikai ES nepasitiki dėl griežtų
reikalavimų taupyti.
„Eurobarometro“ apklausos metu 68 proc. lietuvių ir tiek pat
rumunų atsakė, kad yra linkę pasitikėti ES. Nepasitikėjimą
ES išsakė 17 proc. apklausos Lietuvoje dalyvių – mažiausiai ES,
kiti neturėjo nuomonės. Rumunijoje pasitikėjimą ES išsakė 68
proc. respondentų.
Kipre ES pasitiki 23 proc., Graikijoje – 26 proc. gyventojų,
rodo apklausa.
Visose 28 ES šalyse ES pasitiki vidutiniškai 40 proc.
gyventojų, nepasitiki – 46 proc.
Daugiau nepasitikinčių nei pasitikinčių yra ir didžiosiose
šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Latvijoje ES pasitiki 51 proc., Estijoje – 55 proc., Lenkijoje –
48 proc. apklaustųjų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto lektorius L.Gudžinskas teigė, jog lietuviai ES tvirtai
pasitiki nuo pat narystės pradžios 2004 metais.
Pasak jo, lietuviai nėra linkę pasitikėti savo valstybės
institucijomis ir todėl Lietuvoje „europinio valdymo idėja yra
labai palaikoma“.
„Manoma, kad europinis valdymas yra geras valdymas ir geresnis
nei mūsų“, – BNS sakė politologas.
Jo teigimu, teigiamą lietuvių požiūrį į ES taip pat
suformuoja ir Rusijos kaimynystė – šalies gyventojai mano, kad
priklausyti Europos šeimai yra saugiau.
„Lyginant mus su Vakarų Europa, jie neturi tos Rusijos
grėsmės, jie nebuvo okupuoti, jie neturi tokio grėsmingo
kaimyno“, – kalbėjo L.Gudžinskas.
Paklaustas, kodėl lietuvių pasitikėjimas ES yra keliolika
procentų didesnis nei likusiose Baltijos šalyse, ekspertas priminė,
kad šioms valstybėms stojant į ES, jos institucijos spaudė tiek
Latviją, tiek Estiją imtis spręsti rusakalbių gyventojų
problemas.
„Tas savo ruožtu kėlė tam tikrą nepasitenkinimą iš estų
ir latvių. Dabar netgi gali būti atvirkščiai: rusakalbiai daug
tikėjosi, kad ES prisidės gerinant jų padėtį, bet dabar manoma,
kad ES mažai ką padeda“, – sakė politologas.
L.Gudžinskas teigė, kad Graikijos nepasitikėjimą ES galima
aiškinti ekonomine krize ir griežtomis kreditorių taupymo
sąlygomis. Kipro nepasitikėjimą ES jis aiškino taip pat didele
bankų krize 2012–2013 metais ir griežtais skolintojų reikalavimais
mainais už 10 mlrd. eurų paskolą, taip pat tradiciškai glaudžiais
ryšiais su Graikija.
Visgi politologas pabrėžia, kad graikai, nepaisant
nepasitikėjimo tarptautiniais ES kreditoriais, teigiamai žiūri į
narystę ES ir euro zonoje.
„Eurobarometro“ apklausa vykdyta šių metų gegužės 5–27
dienomis. Visoje ES buvo apklausti 27 758 asmenys, Lietuvoje – 1003
gyventojai.
