Didžiausi atlaidai – Žolinės aštuondienis, prasidėjęs
penktadienį, – tradiciškai vyksta Pivašiūnuose, Alytaus rajone.
Garsiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovė šiais
metais mini Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo
vainikavimo 27 metų sukaktį ir Palaimintojo Jono Pauliaus II
apaštališkosios kelionės Lietuvoje 22-uosius metus. Pivašiūnų
bažnyčia šiemet irgi mini jubiliejų – 190 metų.
Vidurdienį Pivašiūnų bažnyčioje iškilmingas šv. Mišias aukos
Lietuvos vyskupai, bus skaitoma homilija, Mišiose dalyvaus Lietuvos
vyskupai, svečiai bei piligrimai iš Lietuvos ir užsienio, bus
meldžiamasi už Lietuvos žemdirbius.
Pagrindinėse Mišiose giedos jungtinis Kaišiadorių vyskupijos
parapijų choras, pritariant Alytaus Didžiosios kunigaikštienės
Birutės bataliono kariniam orkestrui. Šv. Mišias tiesiogiai
transliuos Lietuvos televizija.
Po Mišių prie Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo
vyks malonėmis garsaus paveikslo pagerbimo apeigos, kurių metu bus
skaitomas 1988 m. balandžio 27 d. popiežiaus Jono Pauliaus II
raštas (brėvė) dėl paveikslo vainikavimo.
Iki rugpjūčio 22 dienos vyksiančiuose atlaiduose kasdien bus
meldžiamasi vis kita intencija – už šeimas, dvasininkus ir
vienuolius, ligonius ir jų slaugytojus, pedagogus, vaikus ir
jaunimą.
Garsiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovė
Pivašiūnuose garsėja iš visų bažnyčią niokojusių gaisrų išgelbėtu
stebuklingu Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslu, kuris per
1988 m. Žolinę buvo vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II
dovanotomis karūnomis ir gavo Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.
Pasak etnologų, Žolinės šventė vadinama ir javapjūtės
pabaigtuvėmis, ir bičkopio, ir medsukio, duonos, medaus ir pieno
švente. Per Žolinę įvairiose Lietuvos vietovėse buriasi
kraštiečiai, tėviškėse susitinka giminės, artimieji, kaimynai,
šventę ypač pamėgo iš naujo besikuriančios kaimo bendruomenės.
Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati
seniausia ir garbingiausia Švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė.
Kai kuriose parapijose, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą
turinčiose bažnyčiose nuo seno vyksta dideli Žolinės atlaidai –
Pivašiūnuose, Krekenavoje Panevėžio rajone, Zarasuose, Rumšiškėse
ir kitur. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Palangoje, Žolinė
švenčiama kartu su šv. Roko atlaidais. Iš viso Lietuvoje yra
daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į
dangų titulą, – jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.
Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių. Pasakojama, jog
Jeruzalėje apaštalai, atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą, neradę
jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų. 1950 m. popiežius Pijus XII
tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė
Bažnyčios tiesa.
Žolinė yra privaloma šventė katalikams. Per iškilmingas Žolinės
atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnifikat“, o
žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie
vėliau, užkišti namuose už šventų paveikslų, sergi nuo gaisro,
maro, bado bei kitų negandų. Perkūnijos metu, smarkiai žaibuojant
žolynais smilkomi namai, sveikatai stiprinti geriami jų nuovirai.