Visuomenėje yra daugybė moterų grupių. Nežadu mūsų skirstyti kaip kokių gyvūnėlių zoologijos sode, tačiau kai kurių elgesys kartais būtent tokius ir primena. Tarp mūsų daugybė atsidavusių žmonų, kurios vyrui paruošia kelis karštuosius patiekalus vakarienei, į spintą kabina jo marškinius pagal spalvą.
Nemažai ir mamų, kurios dėl savo vaiko gerovės paaukotų visą savo gyvenimą. Teko sutikti ir tokių inteligenčių karjerisčių, kurios itin rūpinasi savo dvasiniu tobulėjimu ir užuot pirkusi „Prada“ basutes, skrenda į pažintines keliones po pasaulį. Svarbiausia, kad išvardytos gerbia save ir kitus, išlaiko moterišką orumą ir savo elgesiu nė kiek nežemina nei savęs, nei aplinkinių.
Tačiau yra tokių, kurios savo grožį ir jaunystę aukoja/dovanoja/parduoda/atiduoda už naują keturratį žaisliuką arba eilinę krūtų didinimo operaciją. Tokias vadinčiau ne išplitusiu barakudos vardu, o jorkšyro terjeru, kur proto – su lyg kruopa, o plunksnelės iškedentos lyg pas povą.
Pastaroji moterų grupė man šiandien įdomiausia.
Įdomiausia, nes kelia daugiausiai klausimų, į kuriuos aš niekaip nesugebu atsakyti. Man visada įdomu, kas turi dėtis moters galvoje, kad ši nuspręstų pasididinti krūtinę iki milžiniško dydžio?
Kas turi būti, kad normali mergina, pažiūrėjus į save veidrodyje nuspręstų, kad C dydžio krūtinė yra per maža ir jai reikia ją didinti dar mažiausiai trimis dydžiais ir paversti konkolais? Ir kam tas lūpas taip nenatūraliai pūsti?
Ar tikrai botulino injekcijų pripildytas veidas normaliai mąstančiam žmogui sukels malonių emocijų? Klausimus man kelia ir iki nudžiūvimo išbalinti plaukai, nemokėjimas suregzti padoraus sakinio ir pseudo gražuolių pareigos.
Štai čia – dar vienas klaustukas. Kur gi dirba šios mergaitės? Nė karto nė vienoje normalioje įstaigoje, nesvarbu, ar tai būtų reklamos agentūros, ar ministerijos, ar savivaldybė, ar net prekybos centras, nemačiau už kasos aparato stovinčios pūstalūpių nenatūraliosios genties atstovės.
Tad iš kur tie pinigai, kurie suteikia laisvę pasidailinti išorinį grožį? Kur ir už kokias fizines paslaugas darbuojiesi, kad į dienos šviesą galėtumei išeiti su botulino injekcijomis prikimštu veideliu?
Ir ar tikrai tau, mergyt, nežema, kai už tavo eilinę batų porą, vardinę suknelę ar nėriniuotą apatinį trikotažą sumoka senas prakaituotas milionierius, kuriam atidirbinėsi ir tenkinsi keistas seno kūno aistras?
Bus tokių, kurios skubės atšauti: „Sugebėk pati šitaip, man toks gyvenimo būdas patinka, tu nieko nesupranti“. Tačiau toks atsakymas – tik iš beviltiškos tavo situacijos. O kur gi tau dabar dėtis, kai prieš drauges vaidini būsimą milijonieriaus žmoną (nors tokia niekada netapsi, nes jis vedęs), tėvai galvoja, kad draugauji „su šiek tiek vyresniu vyru su gera padėtimi“, o noras vakarieniauti prabangiausiuose restoranuose – nepamatuojamo dydžio? Atmerk akis – tau negaila savęs?
Kad ir kaip mokėtumei vizginti uodegėlę ar krutinti lūpas, sekinančio ir varginančio naktinio darbo su meilužiu rezultatas kiekvienos tas pats: visada už Tave atsiras jaunesnė, seksualesnė ir patrauklesnė. Tad nesistebėk, jei vieną dieną tavo pliktelėjęs meilužis ištars: „Susikrauk daiktus, išsiregistruok iš viešbučio (nes jūs kartu negyvenat ir niekada negyvensit) ir palik automobilio raktelius ant komodos prie išėjimo durų...“
Jau matau rezgančias komentarus, antai: „Ji čia taip kalba iš pavydo“, „Ji pavydi mano grožio“ arba „tegu į save pasižiūri“.
Na, pasižiūrėjau, ir ką? Galiu sumokėti už save sąskaitą brangiausiame restorane ir manęs tikrai neištiks tas idiotiškas tavasis atvejis atnešus sąskaitą: „Oi, pamiršau kreditinę kitoje rankinėje“.
Esu visiškai nepriklausoma nuo kitų piniginės. Ir ne tik kad esu nepriklausoma, bet dar ir dirbu darbą, kuriame reikia proto, išsilavinimo bei išminties, o ne fizinės ištvermės ir lūpyčių miklumo.
