Maniau, kad ne taip išgirdau. Juk daugiau kaip 800 kelionių mėgėjų iki
šiol neatgavo pinigų už neįvykusias išvykas.
O dar yra poilsiautojų, kurių nepriėmė pasirinkti viešbučiai ir jie
nakvojo kur papuolė. Yra ir tokių, kuriems teko nutraukti poilsį.
Kol kas likusieji be atostogų atgaus vos 5 procentus už kelialapį
sumokėtos sumos. Katino ašaros.
„O kur dingo visi mūsų už kelialapius sumokėti pinigai?“ – nerimsta
didelis būrys tautiečių, jau daugiau kaip pusmetį nesulaukiančių
kompensacijų.
Tačiau G.Kerys neatgailauja. Kai perklausiau, jaunas vyrukas man
patvirtino: „Noriu, kad prokuratūra pripažintų netyčinį mano įmonės
bankrotą, byla būtų nutraukta ir aš kuo greičiau viską užmirščiau“.
Koks lengvas požiūris į verslą, nukentėjusius ir bankrotą!
Viena klientė tikino, kad bankroto išvakarėse G.Kerys šypsodamasis
vaišino kava klientus, įsigijusius kelialapius.
Neapskaičiavęs savo užmojų ir prisiskolinęs pradedi verslą, vilkėdamas
solidų kostiumą papozuoji fotografams, kelis mėnesius pabūni įmonės
direktoriumi, surenki krūvą svetimų pinigų, o bankrutavęs nori kuo
greičiau nusiplauti rankas ir ramiai gyventi.
Ir tau dzin, kaip jaučiasi žmonės, kuriems sužlugo kruopščiai planuotos
atostogos, kurie išleido turbūt ilgokai taupytus pinigus ir jų niekaip
neatgauna.
Šis jaunas veikėjas – buvęs didžėjus ir kelionių gidas. Turėjęs
entuziazmo, gerą nuomonę apie save, bet stokojęs verslo patirties,
neparagavęs jo druskos.
Tokių veikėjų apstu. Dieną apsikabinę nešiojamuosius kompiuterius jie
kiurkso populiariose sostinės kavinėse, o vakarais naktiniuose klubuose
giriasi virtualaus pasaulio pergalėmis. Jie tuoj tuoj startuos ir taps
šių dienų trampais, abramovičiais, numavičiais, larsais.
Jie dar neužsidirbo net nuosavam būstui, o jau siekia statyti verslo
pilis. Patirties jie semiasi iš knygų, kurios moko tiksliai
įsivaizduoti, ko trokšti, ir to siekti.
Daug jų įsivaizduoja esą turtingi ir nepriklausomi nuo priekabių
viršininkų, vairuojantys brangius greitus automobilius, apsupti
seksualių pupyčių.
Kai mintyse vaizdas iš troškimų jau sukurtas, jie prisiskolina pinigų iš
artimųjų bei bankų ir neria į migloto verslo gelmes. Kartais kiti net
nežino, kuo jie užsiima, bet vis tiek skolina.
Šie veikėjai blizga klubų vakarėliuose ir vaizduoja sėkmingus. Juk
mažai kas žino, kad įvaizdis sukurtas už svetimus pinigus, o geras
automobilis išnuomotas tik trumpam iš salono.
Tik kai ateina laikas grąžinti skolas, virtualaus pasaulio genijai
pradeda sukti uodegas ir ieškoti naujų pajamų šaltinių.
Jie dingsta iš feisbuko, dažnai – ir iš gimtinės. Kitiems meluoja, kad
užsienyje suka verslą, o iš tiesų keičia sauskelnes senoliams arba ieško
prakutusių gyvenimo partnerių.
Tokių yra ne tik mūsų šalyje, o ir užsienyje. Viena jauna lietuvė man
papasakojo, kaip keliaudama darbo reikalais susipažino su panašiu
veikėju iš saulėtosios Kalifornijos valstijos.
Turizmo įmonės vadovu prisistatęs jaunas išvaizdus amerikietis (jis
turėjo ir vizitinių kortelių, ir puslapį internete) lietuvei ilgai
pudravo smegenis, vežiojo ją po geriausius pasaulio viešbučius, vaišino
gardžiais valgiais, atakavo romantiškomis žinutėmis.
Kartą jie sutarė susitikti Londone. Amerikietis užsakė prašmatnius
apartamentus viešbutyje „Four Seasons“. Prieš skrydį į Londoną moteris
norėjo parduoti butą ir į Lietuvą nebegrįžti. Tik nespėjo.
Apartamentuose gurkšnodama šampaną ir svajodama apie ateitį moteris gavo
trumpąją žinutę. Perskaičiusi ją lietuvė vos nenualpo. Jos mylimasis
žuvo avarijoje, pakeliui į oro uostą. Apie tai pranešė neva jo namų
šeimininkė.
Po tragiškos žinios jauna moteris nerado sau vietos. Raudojo, koks
neteisingas yra likimas, kad atėmė iš jos svajonių jaunikį.
Viename Kalifornijos laikraščių bei internete buvo paskelbti nekrologai
žuvusiam amerikiečiui. Viskas atrodė tikra ir liūdna.
Tariama šeimininkė paprašė lietuvės nevykti į laidotuves – esą ši
turinti prisiminti mylimąjį gyvą.
Pusmetį gedėjusi lietuvė netikėtai naktį sulaukė skambučio. Atsiliepusi
išgirdo žvalų amerikiečio balsą. Jis ją tikino mylįs, o savo mirtį
suvaidino, nes užspaudė skolintojai.
Buvęs mylimasis buvo pasikeitęs pavardę, džiaugėsi esąs laisvas nuo
įkyrių kreditorių ir norįs vėl kartu keliauti.
Tačiau lietuvė nesutiko – savo širdyje jį jau buvo palaidojusi.
„Tada gyvenau kaip sapne. Bet visi sapnai kada nors išsisklaido“, –
pripažino pašnekovė.
Dabar ji ruošiasi kelti vestuves su ne tokių plačių užmojų verslininku.
„Su dabartiniu draugu jaučiuosi saugesnė“, – paaiškino ji.
Ar po kelių turizmo įmonių griūties ir Seimo priimtų griežtesnių Turizmo
įstatymo pataisų bus saugesni ir mūsų šalies keliautojai?
Rudenį įsigaliosiančios šio įstatymo pataisos turėtų labiau saugoti
turizmo rinką nuo avantiūristų. Vis dėlto atsargūs turi būti ir patys
kelionių mėgėjai – aklai nepulti į glėbį gražius pažadus žarstančiam
nepažįstamajam.
