Rukla užsienio karius ir žavi, ir baugina

Aukštos tvoros su užrašais, įspėjančiais apie karinę teritoriją, juosia du karinius dalinius. Ruklos pašonėje įsikūrusį mokomąjį pulką bei kitoje gyvenvietės pusėje dislokuotą Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis vilkas“.

Rukloje nėra prabangių namų. Čia gausu sovietmečiu iškilusių bendrabučio tipo daugiabučių, kuriuose gyvenimas teka gana specifine vaga.

Svirduliuojantys tam tikros išvaizdos vyrai bei moterys, važiuojamąja gatvės dalimi be suaugusiųjų vienišas žingsniuojantis gal tik penkerių metų sulaukęs pusnuogis vaikas.

Šie vaizdai liudija, jog Rukloje – gausu socialinių problemų. Vilties, jog po truputį viskas krypsta į gerąją pusę, suteikia ryškiaspalvėmis liemenėmis vilkintys, kiek vangokai dirbantys žmonės. Tai už gaunamas socialines pašalpas padirbėti privalantys bėdžiai.

Šie reginiai, prie kurių jau pripratusios vietos gyventojų ir čia tarnaujančių kariškų akys, glumina į Ruklą atvykstančius užsienio karius.

Nesunku nuspėti, kokį įspūdį jie susidaro apie Lietuvą bei lietuvius. Mūsų karininkai, priversti suktis iš keblios padėties, svečiams rengia išvykas į gražiausias šalies vietas.

„Lietuva – graži šalis, čia daug žalumos ir žmonės draugiški. Mieste galima rasti didelių parduotuvių. Asortimentas ne toks kaip pas mus, Amerikoje, tačiau esame patenkinti“, – prieš kurį laiką lrytas.lt žurnalistui sakė prekybos ir pramogų centre „Mega“ sutiktas Jungtinių Amerikos Valstijų karininkas.

Kartu su kitais į Lietuvą dalyvauti pratybose atvykusiais kariais prekybos centre jis sakė mėgstantis lankytis gana dažnai.

Ne tik apsipirkti, bet ir pasivaikščioti vyriškos savišvietos tikslais užsukant į statybinių medžiagų, įrankių skyrius.

Ironiškai paklaustas, ar Rukloje, kur dislokuojami užsienio kariai, parduotuvėse pakankamas prekių pasirinkimas, karininkas diplomatiškai išsisuko.

„Didžiąją laiko dalį praleidžiama karinėje bazėje. Už jos ribų randame tai, ką randame. Nesitikime, jog nedideliame miestelyje būtų didelių prekybos centrų su gausiu prekių pasirinkimu“, – užsiminė amerikietis.

Nors Rukloje dislokuoti užsieniečiai stengiasi apie juos supančią aplinką kritiškai nekalbėti, galima tik numanyti, kokį įspūdį jiems palieka vietos girtuokliai, veltėdžiai ir išmaldos prašantys paišini vaikai.

„Rukla – tarsi Lietuvos vartai. Juk pirmąjį įspūdį apie mūsų šalį užsienio kariai susidaro būtent čia, pro vartus išėję į gyvenvietės gatves. Stengiamės, kad tas įspūdis būtų kiek geresnis, tačiau ne visada pavyksta padaryti taip, kaip norisi“, – lrytas.lt sakė Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis.

Praėjusių metų birželį Rukloje vykusios pratybos „Kardo kirtis“ tapo tikra atgaiva vietos prekybininkams.

Užsienio kariai tiesiog šlavė dviejų pagrindinių miestelio parduotuvių – „Norfos“ ir „Aibės“ lentynas.

Jie masiškai pirko vaisvandenius, energinius gėrimus, brangius rūkytos mėsos gaminius, šokoladą, riešutus.

Lietuvos kariai pasakojo, jog pirmąkart atvykus gausesniam karių iš kitų NATO šalių būriui teko raudonuoti iš gėdos.

„Prekybininkai buvo nepasiruošę. Užsieniečiai lentynas iššlavė per kelias valandas, parduotuvėse baigėsi „Coca-Cola“, kitos jų mėgstamos prekės. Ko gero, jų atsargos buvo menkos, nes vietos gyventojai vietoj vaisvandenių renkasi stipriausią alų ar pigų vyną plastikiniuose buteliuose“, – sakė mūsų kariai.

Rukloje dislokuotos mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ kapitonas Rytis Ermalis sakė, kad užsienio šalių kariams stengiamasi parodyti gražiausias mūsų šalies vietas.

Kai nebūna pratybų, karininkai svečiams rengia ekskursijas.

„Kartu vykstame į Kuršių neriją, Trakus, Vilnių. Lankome kitas gražiausias Lietuvos vietas. Mūsų gamta jiems palieka labai gerą įspūdį. Kai kurie Danijos kariai liko taip sužavėti mūsų pajūrio, kad žadėjo čia atvykti atostogų kartu su šeimomis“, – sakė kapitonas R.Ermalis.

Kad gyvenimas Rukloje teka itin specifine vaga, galima pajusti pasivaikščiojus šios gyvenvietės kiemais.

Pagrindinė gatvė išpuoselėta, apsodinta gėlynais, bet einant į sovietmečiu iškilusių daugiabučių kiemų gilumą atsiveria niūrokas vaizdas.

Be priežiūros slampinėjantys mažamečiai, pavėsyje įsitaisę ir alų gurkšnojantys vietos gyventojai, kažką ratelyje aptarinėjančios nenusakomos lyties bei amžiaus žmogystos.

Nors Rukloje esama ir gražiai sutvarkytų, perdažytais fasadais namų, dauguma daugiabučių atrodo itin apgailėtinai.

Jų išvaizda nepaneigiamai liudija niūrią realybę. Trečdalis čia esančių būstų – socialiniai, o juose gyvena atitinkamam visuomenės sluoksniui priklausanti publika.

„Socialinių butų skaičius tik didėja. Taip pat didėja ir socialinės problemos, nors kiek pajėgdami mėginame jas spręsti. Manau, čia reikėtų valstybinės politikos, kad žmonės būtų labiau suinteresuoti dirbti, o ne gauti pašalpas“, – atsiduso Ruklos seniūnas G.Jasiulionis.

Savivaldybės atstovas minėjo, jog kartais tenka imtis ir griežtų priemonių, o tai patinka toli gražu ne visiems. Dalis veltėdžių randa pačių netikėčiausių pasiteisinimų, priežasčių, kodėl už gaunamas pašalpas esą negali padirbėti visuomenei naudingo darbo.

18 metų Ruklos seniūnijai vadovaujantis G.Jasiulionis liūdnai konstatavo, kad socialinės problemos ir veltėdžiavimo tradicija čia plinta geometrine progresija.

„Pradžioje problemų būta su kai kuriais čia atsikėlusiais gyventojais, o dabar tas pačias problemas kelia jų anūkai. Gaila, tačiau asocialioje aplinkoje augantys vaikai perima tėvų pamėgtą gyvenimo būdą, priima jį kaip normą“, – sakė seniūnas.

Gatvėje sutiktas Eugenijumi prisistatęs nenusakomo amžiaus vyriškis tik patvirtino, jog šioje vietoje galioja savitas omertos įstatymas.

Paklausus, kieno šie vos kelerių metų be suaugusiųjų priežiūros kieme palikti vaikai, jis tikino nieko nežinantis.

„Aš čia tik savaitę gyvenu, nieko nežinau. Jūs tikriausiai iš policijos, tai klauskite kitų“, – į kalbas nesileido Ruklos gyventojas.

Su vietos žmonių uždarumu teko susidurti kiek anksčiau, rengiant publikaciją apie klestinčio Kauno verslininko Aurimo Rapalio nužudymą. Ieškant sunkiu nusikaltimu įtariamo nepilnamečio artimųjų, net artimiausi kaimynai tikino nežinantys, kur gyvena šeima.

Nenoras veltis į kalbas su atvykėliais pasiekė tokį absurdišką lygį, kad net gretimo buto duris atvėrusi mergaičiukė pareiškė nežinanti, kas gyvena už sienos.

Asocialūs, dirbti tingintys ar nebesugebantys gyventojai – ne vienintelė Ruklos piktžaizdė. Čia įsikūręs Pabėgėlių priėmimo centras, tiksliau, kai kurie jo gyventojai vietos valdžios atstovams ilgą laiką buvo tikras galvos skausmas.

Prieš kiek laiko daugiausia bėdų sukeldavo čia apgyvendinti čečėnai. Atvykėliai iš karo nualinto Kaukazo regiono čia bandydavo įvesti savo tvarką, mušdavosi su vietiniais, juos terorizuodavo.

Šiuo metu situacija kiek pasikeitusi. Galbūt dėl to, jog šios Kaukazo tautos atstovai Rukloje nesudaro daugumos.

Pabėgėlių priėmimo centre gyvena apie penkios dešimtys žmonių. Tai tie patys čečėnai, afganistaniečiai, esama ir ukrainiečių bei sirų. Visi šie žmonės – gavę pabėgėlio statusą ir centre gali gyventi iki 8 mėnesių.

Ruklos gyventojams jau kuris laikas nerimą kelia žinia, jog čia pat bus apgyvendinti keli šimtai pabėgėlių iš Afrikos, kuriuos įsipareigojo priimti Lietuva.

Nerimą kelia nežinomybė. Baiminamasi, ar per dvejus metus į Lietuvą atvykti turintys 325 išeiviai iš Afrikos nepradės kelti rimtų problemų.

„Steigiant Pabėgėlių priėmimo centrą buvo įkurta ir policijos nuovada. Tačiau dėl nesuprantamų priežasčių ji vėliau buvo panaikinta. Mes labai norime, kad nuovada čia vėl atsirastų. Policininkų buvimas šalia padėtų jaustis saugiau“, – sakė Ruklos seniūnas.

Vietos bendruomenės atstovai pageidavimą turėti policijos nuovadą išdėstė prieš kelias dienas Rukloje viešėjusiam vidaus reikalų ministrui Sauliui Skverneliui.