Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vėlininkų grupės karys nebegalėjo išstovėti prieš žiūrovų minią. Praėjus 40 minučių nuo minėjimo pradžios, jis nuleido savo ginklą ir paliko garbingą vietą: „Pasidarė labai bloga – nebegalėjau stovėti“, – kalbėjo pavėsyje vandenį dideliais gurkšniais ryjantis jaunas karys.
„Pasidarė jam bloga, nes dar jaunas karys, dar tiek neištreniruotas ir neturi ištvermės. Man tai oras geras. Aš turiu daug patirties, esu daug kur buvęs ir kursus praėjęs – Danijoje, Latvijoje ir kitose šalyse. Lietuvos kariuomenei daug kartų atstovavau užsienyje, todėl ištvermė išlavinta.
Galima iškęsti ir tokį orą, ir dar baisesnį. Man tai – vieni juokai“, – gyrėsi šalia stovėjęs 36 metų Andžėjus, kurio kakta gausiai varvėjo prakaito lašai.
Penktadienio vidurdienį mieste kepino 30 laipsnių karštis. Tuo tarpu šeštadienį Lietuvoje prognozuojami rekordiniai šiais metais karščiai – temperatūra gali šoktelėti iki 35 laipsnių.
Gailėjo karių
Danijoje studijuojanti vilnietė Dominyka Romanickytė renginį stebėjo pavėsyje ir vis mosavo vėduokle. Ji gailėjo Lietuvos karių, stovinčių saulės kaitroje.
„Tokiu oru kariams stovėti yra labai sunku. Kai pagalvoji, jei būtų mūšis, tai kur jiems reiktų dėtis, reikėtų būti su karinėmis uniformomis. Jei reikia kariams pagerbti ir paminėti, tai mes turime gerbti ir tuos asmenis, kurie stovi ant kaitros su uniformomis ir šunta.
Toks oras – tiesus kelias į apalpimą. Man labai gaila tų karių ir labai gerbiu juos, kad stovi dėl vilniečių, kad sukurtų jiems šventę“, – kalbėjo studentė.
Paminėjo mūšį
Penktadienio popietę Vilniaus centre buvo paminėta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalės prieš maskvėnų kariuomenę 360 metų sukaktis. Tiksliau, maskvėnų kariuomenės atrėmimo sukaktis.
Mūšio dalyvius šautuvų salvėmis pagerbė Lietuvos kariai. Prie tilto aidėjo Lietuvos kariuomenės orkestro muzika. Vienas po kito kalbas sakė renginio organizatoriai ir svečiai.
1655 metų rugpjūčio 8 dieną Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos, atrėmė į miestą įsiveržusią maskvėnų kariuomenę.
Visą dieną trukusiame mūšyje ties tiltu per Nerį, dabartinio Žaliojo tilto vietoje, praradusi kone 2 tūkst. karių, Lietuvos kariuomenė atrėmė gerokai gausesnę įsiveržėlių kariuomenę.
Taip buvo sustabdytas veržimasis toliau į Lietuvą į šiaurę nuo Neries.
