„Teismo sprendimo teksto dar nemačiau, bet iš to, kas buvo
paskelbta, galiu pasakyti, kad nematau priežasčių, kodėl reikėtų
skųsti šį sprendimą“, – teigė Remigijus Šimašius.
„Aš nematau jokių kliūčių įgyvendinti šitą teismo
sprendimą ir manau, kad tai yra pagarbu Lietuvos piliečių
atžvilgiu. (...) Analogiškais atvejais, jeigu, tarkime, moteris
išteka už vyro, kurio pavardėje yra lotyniškos raidės, nesančios
lietuvių kalboje, tai yra tos trys žymiosios raidės „x“,
„q“ ir „w“, tai, be abejo, yra precedentas ir civilinės
metrikacijos įstaiga turės tuo vadovautis. Arba jeigu
į civilinės metrikacijos įstaigą bus atneštas registruoti
kūdikis ir norės gauti tėvo pavardę, kurioje yra ta pati baisioji „w“ raidė,
tai, be abejo, šiuo precedentu civilinės metrikacijos įstaiga
turės vadovautis“, – pridūrė jis.
Pagal įprastą tvarką, remdamosi santuokos liudijimais policijos
komisariatų migracijos valdybos išduoda naujus asmens dokumentus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių už
belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su
nelietuviška raide „w“.
Pernai kovą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius
susituokusiems lietuvei ir belgui išdavė santuokos liudijimą,
kuriame moters pavardė įrašyta su „v“ raide (Pauvels), o jos
vyrui pavardė palikta originalo forma, t.y. su „w“ raide
(Pauwels). Sutuoktiniai šį sprendimą apskundė.
Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti
pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti
diskriminacija.
„Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas
aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo
teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių
pavardėse egzistuoja „w“ raidė, o pareiškėjos atveju,
atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai
pripažinti kaip diskriminaciją“, – sakoma teismo pranešime.
Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas
turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį
identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas,
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad
nesant valstybes skiriančios ribos negalima riboti asmens
įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią
viešajai tvarkai ir moralei).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliama daug nepatogumų
turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių
vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės,
taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.
Ši teismo nutartis nėra galutinė, ji gali būti skundžiama
aukštesnės instancijos teismui.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos
piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais
rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai
kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens
dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides „x“, „w“, „q“, kitas
įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso
puslapyje.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir
santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia,
kad taip būtų sumenkintas konstitucinis Valstybinės lietuvių
kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
