Pasak jos, iš santuokos liudijimo į asmens tapatybės dokumentą
nebūtų perkeliama pavardė su nelietuvišku rašmeniu.
Taip E.Prilepskienė komentavo atvejį, kai teismas įpareigojo
sostinės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo
ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su
nelietuviška raide „w“. Paklausta, kaip elgtųsi Migracijos
valdyba, jei ši moteris su nauju santuokos liudijimu pabandytų
išsiimti pasą, pareigūnė sakė, kad jai būtų pasiūlyta
susilietuvinti pavardę.
E.Prilepskienė pabrėžė, kad Migracijos valdyba negali
pažeisti galiojančių teisės aktų, todėl neigiamai atsakytų į
prašymą išduoti asmens tapatybės dokumentą su nelietuvišku
rašmeniu.
„Kai kreipsis ši pilietė į migracijos padalinį dėl asmens
dokumento gavimo ar keitimo, mes vadovausimės Lietuvos Respublikos
asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu, kuriame yra aiškiai
numatyta, kad į asmens dokumentus, tai yra Lietuvos Respublikos
asmens tapatybės kortelę ar pasą, asmenvardžiai įrašomi
lietuviškais rašmenimis. Šiuo atveju rekomenduosime mūsų pilietei
vėl kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir taisyti savo
asmenvardį ir tik tuomet vėl kreiptis pas mus dėl asmens tapatybę
patvirtinančio dokumento. Deja, šiandien yra tokios procedūros“,
– aiškino ji.
Pernai kovą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius
susituokusiems lietuvei ir belgui išdavė santuokos liudijimą,
kuriame moters pavardė įrašyta su „v“ raide (Pauvels), o jos
vyrui pavardė palikta originalo forma, t.y. su „w“ raide
(Pauwels). Sutuoktiniai šį sprendimą apskundė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių už
belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su
„w“.
Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti
pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti
diskriminacija.
„Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas
aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo
teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių
pavardėse egzistuoja „w“ raidė, o pareiškėjos atveju,
atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai
pripažinti kaip diskriminaciją“, – sakoma teismo pranešime.
Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas
turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį
identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas,
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad
nebesant valstybes skiriančios ribos negalima riboti asmens
įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią
viešajai tvarkai ir moralei).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliama daug nepatogumų
turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių
vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės,
taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.
Ši teismo nutartis nėra galutinė, ji gali būti skundžiama
aukštesnės instancijos teismui, tačiau, pasak Vilniaus mero
Remigijaus Šimašiaus, jos skųsti neketinama.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos
piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais
rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai
kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens
dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas
įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso
puslapyje.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir
santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia,
kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių
kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
