„Yra nustebimas, kokiu įstatymu, kokiu teisės aktu rėmėsi
teismas. Jeigu teismas rėmėsi kokiu nors tarptautiniu sprendimu, tai
kam mes ginčijamės dėl to įstatymo Seime?“ – penktadienį
„Žinių radijui“ sakė politikas.
Jis priminė, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose
įstatymo projektas buvo perkeltas į Seimo rudens sesiją ir kol kas
nėra priimtas.
Paklaustas apie TS-LKD poziciją dėl nelietuviškų rašmenų
lietuviškuose asmens dokumentuose, G.Landsbergis tvirtino, kad
partijos Politikos komitetas yra patvirtinęs nuomonę, jog „bet
koks pavardžių rašymas turi atitikti teisės normas, ar tai būtų
Konstitucinio Teismo sprendimas, ar koks kitas teisinis pagrindas“.
„Kita vertus, suprantame žmogišką poreikį žmonėms pavardes
rašyti taip, kad jiems būtų patogu (...) ir kad tai jiems nekeltų
sunkumo jų paprastame gyvenime“, – tvirtino konservatorius.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo
sostinės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios
lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide
„w“.
Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti
pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti
diskriminacija.
„Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas
aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo
teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių
pavardėse egzistuoja „w“ raidė, o pareiškėjos atveju,
atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai
pripažinti kaip diskriminaciją“, – sakoma teismo pranešime.
Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas
turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį
identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas,
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad
nebesant valstybes skiriančios ribos negalima riboti asmens
įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią
viešajai tvarkai ir moralei).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliama daug nepatogumų
turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių
vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės,
taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.
Ši teismo nutartis nėra galutinė, ji gali būti skundžiama
aukštesnės instancijos teismui.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos
piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais
rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai
kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens
dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas
įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso
puslapyje.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir
santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia,
kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių
kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
