Nuogąstavimus jie išsakė susitikime su Vilniaus 3-iojo policijos komisariato pareigūnais Vaidu Maziliausku ir Inga Lėliene.
Anot socialinių darbuotojų, į jų aptarnaujamas įstaigas socialinei išmokai gauti vis dažniau kreipiasi neblaivūs ir kartais labai agresyvūs asmenys. Kai juos informuoji, kad paslauga nepriklauso, tenka išklausyti ne tik keiksmažodžių, bet ir grasinimų.
Policijos pareigūnai patarė nesitaikstyti su tokiu lankytojų elgesiu ir kiekvienu atveju skambinti jiems. Toks susitikimas buvo surengtas pirmą kartą.
Socialinių išmokų skyriaus vedėjos pavaduotoja Janina Girucka sakė, kad darbuotojams su probleminiais lankytojais tenka susidurti kasdien.
Tai ypač aktualu asmenų aptarnavimo poskyrio darbuotojoms.
J.Girucka patvirtino, kad policiją yra tekę kviesti ir anksčiau. Anot jos, tai kraštutinė priemonė. Juo labiau kad skyriaus patalpose tvarką užtikrina apsaugos darbuotojas.
Be to, Socialinių išmokų skyriaus patalpose Kauno gatvėje įrengtos vaizdo kameros. Jos taip pat skirtos apsisaugoti nuo agresyvių lankytojų.
Vis dėlto J.Girucka pažymėjo, kad probleminis, asocialus ar agresyvus elgesys nėra socialinių išmokų skyrimo ar neskyrimo sąlyga.
„Socialinių išmokų teikimą reglamentuoja teisės aktai. Juose yra nustatyti keliami reikalavimai, kuriuos turi atitikti į Socialinių išmokų skyrių besikreipiantis asmuo“, – aiškino J.Girucka.
Jos žodžiais, socialinės išmokos yra skiriamos ir mokamos visiems teisės aktuose nustatytas sąlygas atitinkantiems asmenims, nesvarbu, ar jie geranoriškai, ar agresyviai nusiteikę jų aptarnavimo Socialinių išmokų skyriuje metu.
Savivaldybės duomenimis, socialines pašalpas gaunančių asmenų praėjusiais metais sumažėjo 11 procentų.
Tikimasi, kad šiemet išlaikytinių bus dar 10 procentų mažiau.
Pašalpų gavėjų skaičius pradėjo mažėti savivaldybei perėmus kontrolę. Pavyzdžiui, pažeidus registravimosi Darbo biržoje tvarką, gavus pranešimų apie nelegalų darbą, pašalpos galima netekti.
