Apleista sinagoga atgims: specialistai restauruos fasadus, cokolį, įėjimo laiptus, nuogrindą, langus ir duris, stogą ir kupolą, visus vidaus apdailos elementus, lietaus vandens nuleidimo sistemą, sustiprins arba pakeis susidėvėjusias konstrukcijas ir fasadų elementus, įrengs žaibosaugą, apsauginę ir gaisrinę signalizacijas.
Sinagoga Gėlių gatvėje jau praėjusiais metais buvo sulaukusi gelbėtojų: likviduojant jos avarinę būklę buvo sutvirtintos sienos ir kupolinė perdanga virš maldos salės.
Šįmet sinagogos tvarkybos darbams Kultūros paveldo departamentas (KPD) skyrė 43 tūkst. 443 eurus, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisidėjo 4 tūkst. 827 eurais.
Darbuosis restauruotojai
Tvarkybos projekte teigiama, kad numatyti tvarkomieji paveldosaugos darbai užtikrins ir išryškins sinagogos autentiškumą.
Restauravus perdangą su kupolu virš buvusios maldų salės, pastato vidaus erdvė atsiskleis savo išskirtinumu, o patalpų spalvinio dekoro restauravimas suteiks interjerui meninę išraišką, kuri papildys žydų paveldo paletę Vilniui būdingais bruožais.
„Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo svarbiausias litvakų kultūros centras, garsinęs juos pasaulyje. Posakis, kad išminties reikia važiuoti semtis į Vilnių, buvo plačiai paplitęs tarp žydų.
Esu įsitikinusi, kad didžiuodamasis tokia brangia kultūrine dovana – žydų bendruomenės kultūros paveldu – Vilnius išmintingai jį perduos ateities kartoms.
Vos dvi sinagogos, išlikusios iš daugiau nei šimto Vilniuje, yra išskirtinis Vilniaus litvakų istorijos, religijos ir kultūros atspindys. Tad tikimės jas išsaugoti autentiškas“, – sako KPD direktorė Diana Varnaitė.
Išardė metalinį keltuvą
Sinagoga Gėlių gatvėje pastatyta XIX amžiaus pradžioje – tarp 1817 ir 1833 metų vietoj buvusių medinių pastatų, priklausiusių pirkliui Zaveliui Peisachovičiui.
XIX amžiaus antrojoje pusėje ji buvo daug kartų rekonstruota ir plėsta ir veikė iki pat 1940-ųjų. Po Antrojo pasaulinio karo sinagogos pastate buvo sandėliai ir butai, o nuo XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pastatas buvo apleistas.
Praėjusiais metais sinagogai gelbėti KPD skyrė 50 tūkst. litų, dar 5 tūkst. litų pridėjo žydų religinė bendruomenė.
Specialistai nustatė, kad pastato stogas kiauras, dalis perdangos ir vidinis kupolas įgriuvę, pūva medinės stogo konstrukcijos, yra sienų mūras.
Pirmiausia statybininkai parėmė medinės perdangos ir stogo laikančiąsias konstrukcijas, kad jos nebelinktų į patalpą.
Prakiurusi stogo danga buvo keičiama laikina, taip patalpas apsaugant nuo drėgmės.
Taip pat buvo ardoma silikatinių plytų siena ir metalinės konstrukcijos, kurios ne tik darkė sinagogos fasadą, bet ir ardė sienų mūrą, taip keldamos pavojų visam pastatui.
Sovietiniais laikais sinagoga buvo paversta sandėliu. Prekėms iš sunkvežimių iškrauti buvo sumontuotas metalinis keltuvas, kurį teko išardyti.
Prieš keletą metų nuo sinagogos pastato audra nuplėšė dalį stogo skardos.
Kad jame neįsikurtų benamiai, visi 12 maldos namų langų buvo užkalti presuoto medžio drožlių lentomis arba užmūryti.
Statė kvartalo viduryje
Gėlių gatvėje esančios sinagogos nežinant galima ir nepastebėti – ji sunkiai atpažįstama.
Taip yra dėl to, kad sinagoga statyta tais laikais, kai galiojo įstatymai, nustatę žydams tam tikras ribas.
Jų maldos namai privalėjo būti kiemuose, kvartalo viduryje, toliau nuo bažnyčių.
Ši sinagoga kartais vadinama Zavlo maldos namais arba kloyzu. Joje melsdavosi apie 120 tikinčiųjų. Kad tai buvo svarbi vieta, liudija faktas, kad sinagogoje 1846 metais apsilankė Anglijos filantropas Moses Montefiore, kuris meldėsi prašydamas liautis persekioti žydus.
Moterys meldėsi atskirai
Sinagoga Gėlių gatvėje, kaip ir kiti žydų maldos namai, orientuota į pietryčius. Mat pagrindinio judėjų religinio traktato – Toros – arka turi stovėti Jeruzalės pusėje.
Visi dvylika sinagogos langų – aukščiau akių lygio, kad neblaškytų besimeldžiančiųjų.
Moterims buvo skirtas atskiras įėjimas į aukštesnę sinagogos dalį. Jis išlikęs iki šių dienų. Vyrai melsdavosi apačioje, kvadratinėje maldų salėje.
Sinagoga suformuota iš trijų dalių: vienaaukštės ir dviaukštės stačiakampio plano bei pusapskritės.
Stačiakampio plano dalys uždengtos dvišlaičiais stogais, pusapskritė – kupolu.
Pastatas mūrinis, didžioji jo dalis išorėje tinkuota.
Sinagogos viduje yra viena didelė buvusios maldų salės erdvė ir smulkesnės erdvės – buvusios bibliotekos (kloyzo) pirmajame aukšte bei moterų skyriaus antrajame aukšte, kuris pokario metais medinėmis pertvaromis buvo suskirstytas į dar mažesnes butams pritaikytas patalpas.
Lipdiniais papuoštos buvusios bibliotekos ir moterų skyriaus bei maldų salės lubos.
